Be išmaniųjų telefonų – taip dabar dirba Vilniaus pasienio rinktinės Gintaro Žagunio užkardos pareigūnai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nusprendė atlikti eksperimentą – iki metų pabaigos pasieniečiai gali naudotis tik išmaniųjų funkcijų neturinčiais mobiliaisiais telefonais. Pusantrų metų dirbantis pasienietis Karolis Stašys sako, kad išmanieji įrenginiai kartais padeda dirbti, tačiau įmanoma išsiversti ir be jų.
„Daugelis sako, kad trūksta navigacijos – ateini naujas, tai gali pasiklysti. Tai padėtų išeiti iš miško, bet turim kitas programas ir mūsų radijo stoteles gali stebėti, padėti kažkaip“, – kalbėjo K. Stašys.
„Mūsų radijo stotelės yra prijungtos prie vieningų pajėgų sistemos, kur mes matome sargybų judėjimą, kryptį, kur yra tuo metu sargyba, tai praktiškai telefonas su GPS nereikalingas. Kinologai vėlgi turi papildomą GPS įrenginį, kuris segamas prie tarnybinių šunų. Dėl pažeidimų požymių fiksavimo, tai pamainos vyresnysis turi tokią galimybę fotografuoti, ir jeigu reikia, tai čia aprūpinimo reikalas“, – teigė VSAT G. Žagunio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas Eugenijus Tarasovas.
Eksperimentas vyksta ir dar vienoje užkardoje – Dieveniškių, kur, pasak VSAT vado, situacija kaip ir Gintaro Žagunio užkardoje, yra viena sudėtingiausių, nes kyla tiek fizinių, tiek kibernetinių grėsmių iš trečiųjų šalių, šiuo atveju – Baltarusijos. Tokie ribojimai esą turėtų stabdyti tarnybinės informacijos nutekinimą. Tai būtų tarsi korupcijos prevencija, stiprintų tarnybinę drausmę ir mažintų grėsmes iš užsienio specialiųjų tarnybų.
„Šiuo metu mes matome, kad kibernetinės grėsmės yra iš esmės nulemiantis motyvas. Kai kada mūsų pareigūnai galbūt nuosavus išmaniuosius įrenginius naudoja ir tarnybos reikmėms. Jeigu mes priimsime kitą žingsnį, tikrai pareigūnams bus pasiūlyta kažkas tokio, kad tikrai nenukentėtų funkcijų vykdymas“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas gen. Renatas Požėla.
Pasienio pareigūnų profesinės sąjungos sako, kad tokiu siūlymu būtų tarsi grįžtama dešimtmečiu atgal, nes išmanieji įrenginiai – viena iš pasieniečių darbo priemonių, padedanti greitai reaguoti netikėtose situacijose, didinti darbo efektyvumą.
„Pareigūnai labai aiškiai pasakė, kam kartais reikia būtent to išmaniojo įrenginio, kuriuo jie keičiasi informacija, nuotraukomis, fiksuoja pėdsakus. Netgi tas garsusis „Zapad“, kuris buvo, tai jie, jeigu pastebėdavo prie valstybės sienos iš kitos pusės kažką įtartino, turėjo galimybę tai fiksuoti“, – kalbėjo Pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Vladimir Banel.
„Pareigūnas turi raciją, jeigu reikės – ir mobilų telefoną paprastą pasiskambinti. Aš nežinau, kam jam reikalingas nuosavas. Čia jau yra tarnybos sprendimas, ir aš galbūt su tuo sprendimu ir sutinku“, – tikino Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas sutinka, kad nauji ribojimai padėtų apsisaugoti nuo kylančių grėsmių, tačiau pabrėžia, kad reikia ieškoti kompromiso ir visiškai drausti išmaniųjų įrenginių nereikėtų.
„Mes jau pastaruosius kelis metus fiksuojame vis daugiau atvejų, kai Baltarusijos specialiosios tarnybos bando verbuoti ir sukurti tam tikrus savo ryšius su mūsų sienos apsaugos pareigūnais. Juos domina pasienio apsaugos infrastruktūra, juos domina tam tikras žinojimas, kas vyksta Lietuvoje karinių pajėgų prasme“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Tokia praktika taikoma Latvijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Slovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.