„Vilmorus“ apklausoje gyventojams buvo užduotas toks klausimas: „viešumoje pasirodė informacija apie Sveikatos apsaugos ministerijos planus uždaryti arba pertvarkyti rajonines ligonines. Kaip vertinate tokius ministerijos planus?“. Vos 8,6 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų įvertino šiuos planus teigiamai ar labiau teigiamai nei neigiamai. Neutralūs buvo 8 proc. respondentų, nuomonės neturėjo arba nežinojo, ką atsakyti 7,3 proc. apklaustųjų. Tuo metu neigiamai ar labiau neigiamai nei teigiamai pertvarką įvertino net 76,1 proc. respondentų.

Labiausiai neigiamai galimą pertvarką įvertino respondentai, kuriems yra 30-39 metai (84 proc.), 82 proc. 50-59 metų respondentų taip pat panašią idėją vertina neigiamai arba labiau neigiamai nei teigiamai, 64 proc. 60 – 69 metų respondentų tokias pertvarkas įvertino neigiamai, 52,8 proc. apklaustųjų, kuriems yra virš 70 metų, taip pat šias galimas pertvarkas įvertino neigiamai. Tokias pertvarkas teigiamai vertinančių daugiausiai buvo tarp respondentų iki 29 metų – 7,9 proc.

Net 79 proc. apklaustų vidurinį, aukštesnįjį ar specialų vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų pertvarką vertina neigiamai arba labiau neigiamai nei teigiamai. Daugiausiai teigiamų arba labiau teigiamų nei neigiamų įvertinimų pertvarka gavo iš aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų.

Net 80 proc. apklaustų pensininkų teigė, kad tokią pertvarką vertina neigiamai ar labiau neigiamai nei teigiamai. Ją neigiamai vertina ir 85 proc. apklaustų darbininkų, 75 proc. apklaustų moksleivių ir studentų ir 82 proc. apklausoje dalyvavusių tarnautojų. Be to, labiausiai neigiamai tokią pertvarką vertina žmonės, kurių pajamos vienam šeimos nariui sudaro 200-300 eurų per mėnesį (74,6 proc.).

Apklaustųjų balsai pagal miestus pasiskirstė tokiu būdu: 74,8 proc. vilniečių galimą pertvarką vertina neigiamai arba labiau neigiamai nei teigiamai. 64,3 proc. apklaustų kauniečių, klaipėdiečių, šiauliečių ir panevėžiečių pertvarką vertina neigiamai arba labiau neigiamai nei teigiamai. Labiausiai tokia pertvarka būtų nepriimtina mažesniuose miestuose gyvenantiems žmonėms – net 92,4 proc. ją vertina neigiamai arba labiau neigiamai nei teigiamai.

Apklausa buvo atlikta rugsėjo 7-16 dienomis, interviu būdu respondentų namuose. Buvo apklausta 1000 respondentų iš 23 miestų ir 33 kaimų.

Kubilienė: apklausa neatlaiko jokios kritikos

DELFI kalbinta Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narė Asta Kubilienė piktinosi, kad apklausa yra nerimta, o klausimas suformuluotas nekorektiškai.

„Niekas dar neišdiskutuota, tie visi kriterijai, kaip tos įstaigos veiks toliau, o čia jau apklausiama, kad bus kažkas, neaišku kas. Tai žinote, šita apklausa pirmiausiai neatlaiko jokios kritikos – tiek tai, kad ją užsakė partija iš opozicijos, tiek dėl to, kad ji daroma greičiau dėl to, kad būtų supriešinti žmonės, o ne paaiškinti iš tikro kaip bus. Pirmiausia mes turėtume sulaukti tų kriterijų, aiškaus plano ir tada diskutuoti – pritariame ar nepritariame. O ne kažką, kas šauna į galvą opozicijai, ypatingai visokias sąmokslo teorijas“, – sakė A. Kubilienė.

Asta Kubilienė

Anot jos, logika ir sveikas protas sako, kad ši apklausa yra gerokai per ankstyva. Ji mano, kad nuomonės klausiama apskritai neaišku apie ką, mat dar nėra aiškaus plano, kaip pertvarka bus įvykdyta.

„Tai mes turėtume turėti aiškų planą ir diskutuoti dėl priemonių – ta netinka, šita tinka. Diskutuoti argumentais, o čia tik etiketės gali būti priklijuotos ir kažkokie pafilosofavimai apie nieką. Tai visiškai nerimta apklausa. Ir pats tas klausimas „uždaryti“ – ministras jau ne kartą yra sakęs, kad jokių uždarymų nebus, bus pertvarkos. „Kaip vertinate ministerijos planus“ – kokius planus? Kas matė tą planą? Ministras buvo pateikęs keletą analizių, kaip pagal vienokį ar kitokį kriterijų mums siūlo ir Europos Komisija, ir Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – tai vienur vienokios ligoninės išsirikiuoja, kitur kitokios. Tai nerimta tiesiog“, – piktinosi A. Kubilienė.

SAM: planų uždaryti ligonines nėra

Tuo metu SAM atstovai DELFI patikino, kad nepaisant viešumoje pasirodžiusių kalbų, vykdant įstaigų tinklo pertvarką nebus uždaroma nei viena ligoninė ir tokių planų nėra. Anot ministerijos, tokios kalbos yra klaidinančios.

„Gydymo įstaigų tinklo pertvarka buvo vienas iš reforminių projektų. Projekte buvo numatyta, kad sveikatos apsaugos ministras tvirtintų kriterijus, kurie būtų nustatomi gydymo įstaigoms. Prezidentei vetavus reformą, ji yra dar kartą peržiūrima ir koreguojama. (...) Bet kuriuo atveju, bus siekiama užtikrinti, kad gydymo įstaigos teiktų paslaugas efektyviai, užtikrinant didesnį paslaugų saugumą ir kokybę. Tai reiškia, kad būtų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams. Galutinių sprendimų nėra, nes jie ir negali būti skuboti“, – teigiama SAM atsiųstame komentare.

Gaidys: žmonės nepritars bet kokiam mažinimui

Tuo metu „Vilmorus“ bendrovės vadovas Vladas Gaidys DELFI sakė, kad užduodant tokį klausimą kitokio atsakymo būtų sunku tikėtis.

„Panašiai turbūt būtų, jeigu klaustume, tarkime, apie miškų kirtimą: ar jūs norėtumėte, kad būtų kertami miškai? Ar kad būtų sumažintas traukinių skaičius, ar bibliotekų skaičius būtų mažinamas miestuose ir kaimuose, policijos poskyrių skaičius. Žinoma, kad už didinimą būtų žmonės, kad šalia būtų ir poskyris, ir biblioteka. Visos socialinės paslaugos, viskas, kas susieta su socialinėmis paslaugomis, kai ne tu pats kažką statai, tai natūralu toks rezultatas. Vis tiek būtų keista, jei žmonės norėtų sumažinti“, – komentavo V. Gaidys.

Vladas Gaidys

Jis teigia, kad daug kas priklauso ir nuo paties klausimo – jeigu žmonių paklaustumėme, ar jie sutiktų sumažinti atlyginimus, tai atsakymas būtų vienas, tačiau jeigu paklaustumėte, ar jie sutiktų sumažinti atlyginimus teisėjams, politikams, Seimo nariams, antstoliams ar valdininkams – atsakymas greičiausiai būtų visiškai kitas.

„Tai ne tie klausimai, kur žmonių būtų galima prašyti kažkokio ypatingo pritarimo. Tokia politiko dalia, kad jis turi paaiškinti, kad už viską reikia mokėti. Čia yra taip, o čia taip, čia geriau nei Jungtinėje Karalystėje. Už tai jis ir atlyginimą gauna, kad suktųsi kaip vijurkas“, – juokavo V. Gaidys.

Anot jo, tai, kad ir dauguma apklaustų vilniečių nepritaria pertvarkai, nors kalba eina apie rajonines ligonines, yra taip pat natūralu. Nes ir sostinės gyventojai norėtų gydymo įstaigų arčiau savo namų, kad lengviau galėtų jas pasiekti.