Seimas ketvirtadienio rytą turėjo priėmimo stadijoje spręsti dėl 2018 m. biudžeto pakeitimo. Projekto esmė yra įvykdyti įsipareigojimą Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (NATO) – skirti 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai, prisiimant atsakomybę už Lietuvos valstybės ir jos piliečių saugumą ir taip užtikrinant Šiaurės Atlanto Sutarties įgyvendinimą, teigiama aiškinamajame rašte.

Tačiau prie šio projekto pateikta „valstietės“ A. Širinskienės pataisa, kuria atkreipiamas dėmesys, kad svarstant įstatymo projektą dėl politinių partijų finansavimo buvo pritarta Seimo narių siūlymui, kad, jei po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai.

Todėl ji siūlė leisti „skolintis valstybės vardu, ir nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti“.

Šioje vietoje kantrybė trūko ne tik opozicijai, bet ir valstiečių-žaliųjų frakcijos nariui Vytautui Bakui.

„Gerbiami kolegos, sudėtinga situacija. Mes, panašu, tampame vienos iš čia esančių partijų įkaitais, bet mano kvietimas yra toks: pakilkime virš partijų siaurų interesų, jų vidinių problemų, ir pasižiūrėkime į įstatymo projektą, kuris yra susijęs su strateginiais, svarbiausiais mūsų valstybei dalykais, tai yra mūsų gynybinių pajėgimų stiprinimu, tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas, visuomenės saugumas. Kviečiu balsuoti už nepaisant to, kad man iš tiesų nemalonu, kad patyrę žmonės, sėdintys čia Seime, surado tokį pakankamai niekšingą būdą išspręsti savo vidines menkas problemas“, – kalbėjo jis.

Kreipėsi į socialdarbiečius

Po to, kai Seimas apsisprendė atidėti balsavimą dėl įstatymo projekto Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis kreipėsi į socialdarbiečius.
„Aš kreipiuosi į kolegas socialdarbiečius , kurie turėtų bent jau padorumo pripažinti , kad šita pataisa yra turbūt paskutinis jų bandymas tvertis šiaudo skęstant, negaunant pinigų ir priskiriant savo frakcijos svarbą Lietuvos gynybai, nacionaliniam saugumui“, – sakė G. Landsbergis.

Diskusijų dėl projekto metu jo frakcijos narys Arvydas Anušauskas teigė, kad įstatymo projektas, kuris buvo svarstytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, buvo apie tai, kad Lietuvos Respublika užtikrintų 2 proc. Bendro vidaus produkto skyrimą, vykdant įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO.

„Jokių kitų pataisų nebuvo. Todėl dabar iškraipius įstatymo esmę, pakeitus jo turinį, prie skolintinų valstybės lėšų įvardijus ir išlaidas politinių partijų veiklai finansuoti, tai yra iš viso nenormalu. Todėl, deja, bet mano siūlymas yra nebalsuoti už tokį įstatymo projektą“, – sakė A. Anušauskas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas tai pavadino akivaizdžiu politinės korupcijos atveju.

Įstatymo projektą gynė socialdarbietis Juozas Bernatonis, kuris savo pasisakyme akcentavo įsipareigojimus dėl gynybos finansavimo, nekalbėdamas apie siūlymą dėl politinių partijų.

„Aš manau, kad šis projektas yra labai svarbus, nes netiksliai buvo prognozuotas BVP augimas. Jeigu mes nepriimsime šių nuostatų, tuomet neįvykdysime savo tarptautinių įsipareigojimų dėl krašto apsaugos finansavimo. Tai gali turėti neigiamų pasekmių“, – sakė J. Bernatonis.

Už pasisakė ir Naglis Puteikis, pasak kurio, partijų finansavimas yra nacionalinio saugumo klausimas.