Kokiais būdais kandidatai ruošiasi įgyvendinti savo pažadus ir sumažinti socialinę atskirtį Lietuvoje? „LRT forumo“ studijoje apie tai pirmadienio vakarą diskutavo kandidatais į prezidentus pasiskelbę ambasadorius V. Ušackas, parlamentarė, ekonomistė A. Maldeikienė, Seimo narys N. Puteikis, Liberalų sąjūdžio narys, europarlamentaras Petras Auštrevičius ir kitas Europos Parlamente dirbantis politikas Valentinas Mazuronis.
Išskyrė A. Maldeikienę
Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė, komentuodama „LRT forumo“ diskusijų temą – socialinę atskirtį – pažymėjo, kad prezidento galios šiuo klausimu yra ribotos, tačiau viziją turėti apie socialines problemas šalies vadovas privalo.
„Jeigu prezidentas turi tą viziją, tai labai sveikintina, nes jis tada gali, naudodamasis savo autoritetu ir galų gale nedidele komanda, pabandyti inicijuoti tam tikrus pakeitimus arba bent jau vesti diskusijas“, – LRT.lt komentavo R. Urbonaitė.
Politologės manymu, kandidatų į prezidentus debatai parodė, kad socialinės atskirties temai šalies vadovo rinkimuose nusprendę dalyvauti politikai nebuvo tinkamai pasiruošę.
„Manau, kad toli gražu ne visi kandidatai buvo labai gerai apsvarstę šį klausimą, nes, pavyzdžiui, V. Ušackas labiau žadėjo apsvarstyti šį klausimą nei buvo apsvarstęs, neturėjo labai aiškios vizijos, išskyrus tą, kurią gali šiek tiek užduoti liberalizmo kryptį išpažįstantis P. Auštrevičius“, – vertino R. Urbonaitė.
Vis dėlto, jos manymu, geriausias socioekonomines žinias pademonstravo A. Maldeikienė, o N. Puteikis galėjo rinkėjams įstrigti dėl savo iškalbos.
„Logiška turbūt, kad A. Maldeikienė tame kontekste atrodė pakankamai solidžiai. Galima pritarti jos teiginiams, galima nepritarti, bet tikrai teiginiai apie tai, kad yra ne dvi, o daugiau Lietuvų, mano manymu, yra verti dėmesio, nes politikai tuoj taip užsižais su visuomenės fragmentacijomis ir dalijimu į elitą ir ne elitą, kad nesuvoks savo kalbėjimo pasekmių. A. Maldeikienės įžvalgos, pademonstruotas problemos suvokimas man paliko geriausią įspūdį. [...]
Manau, kad rinkėjams paliko neblogą įspūdį N. Puteikis, kuris akcentavo kai kurias problemas gana tiksliai, nors ir praskiedė jas lengva demagogija.
Kiti kandidatai šiek tiek užsižaidė su visokiais vienijimaisi, su visokiomis klišinėmis frazėmis, nedemonstruodami to problemos suvokimo gylio“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
Anot R. Urbonaitės, europarlamentaras V. Mazuronis, nors įprastai išsiskiria aktyvumu, panašu, neturėjo, ko pasakyti debatų tema.
„Nors V. Mazuronis kalbėjo apie savo tam tikrą programą, bet nežinau, kodėl nepasinaudojo proga tą programą pareklamuoti. Jis paminėjo tik tris žodžius iš programos, bet kas būtų konkrečiai susiję su tema, tai yra su ta socioekonomine situacija ir Lietuvos skirtimi, nepaminėjo, praleido progą ir praleido progą veikiausiai dėl to, kad to turinio prasme nelabai ką buvo ir pasakyti, išskyrus jam įprastą kalbėjimą klišinėmis frazėmis, lozungais“, – komentavo politologė.
Svarbu pataikyti į toną
LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto docentė, politologė Lidija Šabajevaitė tvirtino, kad, nepaisant to, jog Lietuvos prezidentui užsienio politikos sritis yra prioritetinė, pagal Konstituciją, vidaus politikos temų šalies vadovas išvengti negali. Socialinė atskirtis, anot pašnekovės, taip pat negali tapti išimtimi šiuo atveju.
„Aš manau, kad V. Ušackas nelabai gaudosi šioje temoje. A. Maldeikienė yra ekonomistė, tad labiausiai tuos klausimus išmano. Manau, kad jos įžvalgos yra kur kas geresnės“, – „LRT forumo“ debatus aptarinėjo L. Šabajevaitė.
Tiesa, ji neskubėjo kritikuoti tų kandidatų, kurie socioekonominės tematikos neišmano.
„Laiko dar yra, visiems prezidentams reikia mokytis, tik vieniems – daugiau, o kitiems – mažiau. Pavyzdžiui, D. Grybauskaitė dirbo eurokomisare, finansų ministre, tai labai gerai žinojo socialines sritis, nes jos susijusios su finansais“, – pažymėjo politologė.
Anot L. Šabajevaitės, kandidatams į prezidentus itin svarbu susieti vidaus ir užsienio politikus aspektus ir tuo pačiu akcentuoti jautriausias valstybės vidaus problemas.
„Manau, kad tie kandidatai, kurie gerai išmano ir valstybės vidaus reikalus, kurie gali pasakyti, kaip tie vidaus reikalai atrodo tarptautiniame kontekste ir ką galima padaryti patiems su kitomis valstybėmis kartu, bus žymiai patrauklesni.
Manau, kad, tarkime, N. Puteikis tą suvokia. Jis ne pirmą kadenciją Seime dirba, visą laiką kariauja už teisingumą. Jis, dirbdamas Klaipėdoje (Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinyje – LRT.lt), kariavo ir, beje, sėkmingai, teismuose laimėjo bylas. Žinoma, čia dabar jam yra platesni reikalai, nes kalbama apie visą valstybę, bet ta praktika prasideda nuo mažų dalykų“, – atkreipė dėmesį politologė.