Liepos pabaigoje grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu išnagrinėti, ar pensijų reforma neprieštarauja Konstitucijai. KT iki šiol nėra paskelbęs, ar imsis nagrinėti šį klausimą.

Paaiškėjus, kad vienas iš pensijų reformos palaikytojų, S. Jakeliūnas, rugsėjo pradžioje buvo susitikęs su KT pirmininku Dainiumi Žalimu, ir susitikimo metu, be kita ko, kalbėjo ir apie pensijų reformą, G. Landsbergis tokį susitikimą įvertino kaip spaudimą ar net galimą grasinimą KT pirmininkui nesiimti nagrinėti pensijų reformos klausimo. Savo ruožtu tiek S. Jakeliūnas, tiek D. Žalimas teigė, jog susitikimas buvo dalykinis ir jokio spaudimo iš S. Jakeliūno pusės nebuvo.

Tačiau DELFI šaltiniai teigia, kad S. Jakeliūnas galėjo spausti D. Žalimą dėl to, jog Seimo narių grupės kreipimesi į KT naudojami Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakyto teisinio vertinimo argumentai, o viena iš teisinio vertinimo autorių – advokatė Vida Petrylaitė. Būtent jos sesuo, KT teisėja Daiva Petrylaitė buvo paskirta atlikti išankstinį Seimo narių kreipimosi vertinimą. Netrukus po to, kai paaiškėjo, jog S. Jakeliūnas buvo susitikęs su D. Žalimu, buvo paskelbta, kad D. Petrylaitė nuo pensijų reformos klausimo nusišalino.

Jakeliūnas kirto atgal: tai skandalas

Įsisiūbavus skandalui, S. Jakeliūnas kirto atgal – iškėlė klausimą dėl Seimo narių kreipimosi į KT teksto. Anot jo, kreipimosi tekstas stipriai sutampa su LIPFA, atstovaujančios pensijų fondams, užsakyto teisinio vertinimo tekstu.

DELFI palygino abu tekstus, jų turinys iš tiesų daugelyje vietų sutampa. Seimo narių kreipimesi iš LIPFA užsakymu atlikto teisinio vertinimo yra nukopijuotos ištisos teksto pastraipos. Be to, tik 17-ajame dokumento puslapyje yra minima LIPFA, pateikiama jos nuomonė. Iki tol, iš teksto formuluotės nėra aišku, kad buvo remiamasi būtent šiuo dokumentu.

Stasys Jakeliūnas

„Tai yra papuslapiui perkeltas advokatų, kurie konsultavo pensijų fondus, tekstas. Aš nežinau, kas tai yra. Aš prisimenu rektoriaus P. Baršausko plagiatą. Mano įsitikinimu, tai yra žymiai baisiau ir žymiai rimčiau. Jūsų anūkas yra vienas iš pasirašiusiųjų. Tai yra didžiausias dabarties skandalas“, – į laidoje LRT Forumas dalyvavusį konservatorių patriarchą Vytautą Landsbergį ir kitus konservatorius kreipėsi S. Jakeliūnas.

„G. Landsbergis ir 29 Seimo nariai atstovauja pensijų verslui. Tai yra skandalas“, – laidoje sakė S. Jakeliūnas.

Gintarė Skaistė: nematau jokios paslapties

DELFI kalbinta TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė, viena iš kreipimosi į KT autorių, pripažino, kad rengiant šį kreipimąsi iš tiesų buvo naudojamasi keliais dokumentais, tarp jų ir LIPFA užsakytu teisiniu vertinimu. Tačiau tame ji nemato nieko blogo ar paslaptingo.

„Manau, kad čia ne mokslinis darbas, kad reikėtų naudoti išnašas ir citatas. Čia yra tiesiog paklausimas Konstituciniam Teismui, kuris ir atsakys, ar tie klausimai turi kažkokių realių pagrindų, ar neturi. Ar čia yra klausimų kažkokia autorystė, autorinės teisės? Apskritai keistai atrodo. Nematau, iš kur ta paslaptis atsirado, nes tie visi raštai buvo išsiųsti visiems Seimo nariams, juos visi matė ir buvo akivaizdu, kad tą panašumą tiek mes matėme kaip autoriai, tiek matys ir mūsų oponentai“, – DELFI sakė Seimo narė.

Anot jos, rengiant kreipimąsi buvo remtasi ir Konkurencijos tarybos išvadomis, ir Seimo Teisės departamento argumentais. Jie kreipimesi taip pat nenurodomi.

Gintarė Skaistė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Konstitucinis Teismas pasakys, koks yra verdiktas. O mūsų teisė paklausti. Nemanau, kad ta teisė turėtų būti kažkaip varžoma, reglamentuojama. (...) Jeigu visą laiką žinotum, kaip kas nors tave komentuos ir vertins, tai galėtum apsidrausdamas parašyti ar neparašyti. Tiesiog manau, kad tai niekada nebuvo slapta ir man išvis kelia juoką tokie pareiškimai S. Jakeliūno. Man labiau panašu čia į norą sukiršinti ir ieškoti kabliukų vietoj to, kad atsakytum į klausimus, ar iš tikrųjų atitinka Konstituciją, ar ne“, – sakė G. Skaistė.

Paklausta, ar kitą kartą rengiant panašius dokumentus bus nurodomi šaltiniai, kuriais remiamasi, G. Skaistė sakė besitikinti, kad valdantieji įvertins situaciją ir nebepriims sprendimų, dėl kurių reikės kreiptis į KT.

Ekspertė: tai tikrai apmaudu

Situaciją įvertinti DELFI paprašė ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ekspertų. Kaip teigė „Transparency International“ atstovė Rugilė Trumpytė, ši istorija yra pavyzdys, kiek nedaug žinome apie Seime priimamus sprendimus ir kas slypi už politikų teikiamų teisės aktų projektų, kas jiems siekia daryti įtaką ir kiek sėkmingai tą daro.

„Tai, kad Seimo nariai bendrauja su interesų grupėmis ar remiasi jų įžvalgomis, yra natūralu. Tačiau jei politikai ketina remtis kokios nors interesų grupės užsakymu atlikta studija, būtų svarbu tai aiškiai nurodyti ir atskleisti. Norėtųsi, kad politikai pasakytų, kiek jų pačių pozicija sutampa su verslo grupės, kurių įžvalgomis remiamasi, nuomone, ir kodėl naudojamasi būtent jų tyrimais“, – DELFI komentavo R. Trumpytė.

Pasak jos, šiuo konkrečiu atveju problema yra ne ta, kad Seimo nariai rėmėsi LIPFA užsakymu atlikta studija, tačiau ta, jog niekur to nepažymėjo, nenurodė cituojamų vietų.

„Tai tikrai apmaudu ir kyla klausimas, kodėl taip atsitiko – dėl aplaidumo ar dėl kitų priežasčių“, – sakė R. Trumpytė.

Maldeikienė: kliūva kreipimosi turinys

Antradienį laidoje „DELFI Diena su Arnu Mazėčiu“ dalyvavusi Seimo narė Aušra Maldeikienė sakė, kad jai nepatinka šio Seimo narių kreipimosi turinys.

„Aš iš tikrųjų esu šiek tiek šokiruota, kad tokio profesionalumo žmogus kaip Ingrida Šimonytė, kurios kompetencija nė truputėlio neabejoju, pasirašo po kreipimusi, kad kažkieno lūkesčiai pažeisti. Kai tu keiti pensijų sistemą, o ją keitė prieš 15 metų, tai buvo pažeisti lūkesčiai tų žmonių, kurie visą gyvenimą mokėjo mokesčius, o tada jų pensijos sumažėjo, nes buvo perskirstytos kitiems. Čia didžiausia problema yra apskritai suvokimas, kad yra vienų žmonių teisėti lūkesčiai, o kitų neteisėti. Politika ir yra apie teisėtų lūkesčių keitimą, kai įveda kokį nors reguliavimą, tuos teisėtus lūkesčius kieno nors sugriauna“, – sakė Seimo narė.

A. Maldeikienė atkreipė dėmesį, kad G. Skaistė neslepia, jog kreipimasis rengtas naudojantis LIPFA dokumentu, tiesiog pačiame kreipimesi Seimo narių grupė to aiškiai nenurodė. Nepaisant to, A. Maldeikienė mato tam tikrus galimus žaidimus už vykstančio skandalo.

„Aš bijau, kad čia yra įvykęs tas momentas, kad dalis tų žmonių, kurie tą dokumentą pasirašė, tiesiog žaidė dar vienos komisijos žaidimą: ach, jūs mus tiriat, tai dabar mes patirsim jus. Tada kiti pradeda tirti vienas kitą. Labai blogai yra tai, kad į šitą žaidimą įtraukiamas Konstitucinis Teismas. Ir Konstitucinio Teismo pirmininkui sakant: aš susitikime nekalbėjau apie tai, vis dėlto konservatoriai mėto jam į veidą pirštines, šaukdinami: o gal kalbėjai? Čia mes jau klibiname pamatus. Neturi įrodymų, apie ką kalbėjo? Nesakyk, kad jie dėl ko nors tarėsi“, – teigė A. Maldeikienė.

Aušra Maldeikienė

Anot jos, galima pritarti pensijų reformai ar nepritarti, bet tai, kaip dabar vyksta diskusija, diskredituoja apskritai visą KT tyrimą. Be to, tikrai galima sakyti, kad šiuo atveju Seimo nariai atstovauja pensijų fondų interesams.

„Yra pažeisti turtingų žmonių, kurie iš tikrųjų praranda pagal tas naujas taisykles, interesai. Ir konservatoriai jiems atstovauja. Bet čia nėra blogai ta prasme, kad visos politinės partijos kažkam atstovauja. (...) Techniškai nėra tame kažkas blogo. Šiuo konkrečiu atveju visgi gal reikėjo parašyti, kuo remtasi, kas tuos argumentus kūrė. Bet tai irgi nėra blogai, tiesiog reikia akivaizdžiai deklaruoti. Čia yra tai, apie ką kalbu: lobistinės veiklos įstatymas įpareigotų visus pasirašiusius, kiekvienas turėtų pasakyti: aš pasinaudojau tuo ir tuo, nes aš tikiu, kad jie sako tiesą. Bet visas dokumentas yra parašytas ta dvasia, kad jie atstovauja tiesai, o va čia jau netiesa. Nes tiesa yra šiuo atveju ta, kad mes visi visuomenėje turime skirtingus interesus“, – teigė A. Maldeikienė.

Savo ruožtu laidoje taip pat dalyvavusi LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad problema su šitais dokumentais kyla ne dėl plagiato.

„Tai yra nuslėptų interesų klausimas. Kada Seimo narių grupė pasiima tekstą, kurį parengė interesų grupė, jeigu jį naudoja, manau, būtų garbinga parašyti ir Konstituciniam Teismui, ir visuomenei, kad taip, mes naudojame tą tekstą ir cituojame“, – laidoje sakė A. Širinskienė.

Pažėrė naujų kaltinimų, tačiau sąsajos itin miglotos

LVŽS narė A. Širinskienė įpylė dar daugiau žibalo į šio skandalo ugnį. Antradienį kreipimesi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją Seimo narė teigė, kad netrukus po G. Landsbergio vykdyto pensijų fondų verslo interesų gynimo ir atstovavimo jiems Konstituciniame Teisme, žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad „BaltCap Infrastructure Fund“, į kurį yra investavę visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, skirs 11 mln. eurų naujos mokyklos ir vaikų darželio statybai Vilniaus Kalnėnų mikrorajone.

„Matant, kaip aktyviai G. Landsbergis gynė pensijų fondų interesus Seime, neturėtų stebinti tai, kai 11 mln. eurų investicija, kurią skiria didžiausių Baltijos šalių pensijų fondų išlaikomas fondas „BaltCap“, pasieks būtent Karalienės Mortos, o ne kokią kitą, pavyzdžiui, valstybinę, mokyklą. Sunku būtų apibūdinti tai, kas vyksta, nenaudojant politinės korupcijos termino. Juo labiau kad sistemingas G. Landsbergio vengimas paaiškinti jo šeimos verslo aplinkybes tik kelia papildomų klausimų, ar įtakingas konservatorius nebėga ir nesislepia nuo savo atsakomybės“, – teigia Seimo narė A. Širinskienė.

Agnė Širinskienė

Laidoje „DELFI Diena“ A. Širinskienė, paklausta, kaip LIPFA yra susijusi su „BaltCap“, A. Širinskienė konkrečių faktų pateikti negalėjo.

„Į „BaltCap“ investuoja didžiausi, mano žiniomis, Baltijos valstybių pensijų fondai. O asociacija taip pat vienija pensijų fondus. Fondai, matyt, yra tie patys. Manau, kad tikrai yra tos institucijos, kurios gali išsiaiškinti ir turėti išrašus iš Registrų centro ir iš kitur, bet šiuo atveju mes turime totaliai dviprasmišką situaciją – turime pensijų fondus vienur ir turime pensijų fondus, kurie per kitą fondą investuoja į konkrečią mokyklą kitur. Aš labai giliai abejoju tokiais sutapimais“, – sakė A. Širinskienė.

Savo ruožtu G. Landsbergis DELFI sakė, kad, jo manymu, yra daroma viskas, kad KT nepradėtų svarstyti bylos dėl pensijų reformos teisėtumo.

„Tai yra besitęsiančio puolimo dalis, bandant išplauti Jakeliūno mundurą, kurį jis susitepė bandydamas spausti Kontitucinio Teismo teisėjus. O tai, ką pateikė Agnė Širinskienė, tėra niekuo nepagrįstos, melagingos insinuacijos. Tokių ir panašių melo formų iš jos girdėjome jau ne vieną kartą“, – sakė TS-LKD lyderis.