„Konstituciškai nepateisinama, kai vykdant valstybės pavestas funkcijas, atlygis, kuris mokamas už paslaugas, kurių vartotojas negali atsisakyti, yra neproporcingai didelis. (...) 2017 m. metais antstoliai per mėnesį vidutiniškai gaudavo 10 tūkst. eurų, tai keletą kartų viršija šalies vidutinį atlyginimą, kas neatrodo proporcinga“, – Seime sakė R. Svetikaitė.

Kaip antstolių savivalės pavyzdį jį pateikė atvejus, kai nepaisant to, kad skolininkas yra dirbantis asmuo ir būtų galima skolą išskaičiuoti tiesiai iš skolininko algos, antstoliai patikrina daug nereikalingų registrų, kas išpučia skolos dydį.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Leonard Talmond klausė, kodėl buvo nustatytas 15 procentų galimas maksimalus antstolio uždarbis. R. Svetikaitė teigė, kad buvo orientuojamasi į kaimyninių valstybių patirtį, kur yra panašus reguliavimas. Be to, anot prezidentės vyr. patarėjos, siūloma iki 15 proc. riboti tik vieną antstolio darbo dedamąją - atlygį.

Ji kritikavo dabartinę sistemą, kai neaišku, iš ko susidaro vykdymo išlaidos. Tai yra dažnai neaišku ir patiems skolininkams. R. Svetikaitė teigė, kad net ir daug skolų turintys žmonės turi teisę į teisingas vykdymo išlaidas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys Valius Ąžuolas iškėlė klausimą, ar nereikėtų peržiūrėti antstolių atsakomybės, nes susidaro įspūdis, kad dabar antstoliai daro ką nori.

„Antstolis nėra verslininkas, jis vykdo valstybės pavestą funkciją. Jiems turi būti taikomi ir atsakomybės kriterijai, ir tam tikri reguliaciniai dalykai, ir nepriekaištinga reputacija. Kartais ciniškai sakoma: jeigu esi nepatenkintas, kreipkis į teismą. Kiekvienas turi tą teisę, bet ne kiekvienas turi teisines ir finansines galimybes tą daryti. Tačiau valstybė turi turėti savo svertus. Teisingumo ministerija juos turi, daug kas daroma. Bet čia yra kalba ne tik apie atlyginimus, bet ir apie reputaciją ir kitus dalykus“, – sakė prezidentės vyr. patarėja.

Anot jos, galima būtų pagalvoti ir apie tai, ar išieškojimo nereikėtų grąžinti atlikti valstybei.

Iš 90 registravusių Seimo narių balsavo 88. Visi 88 balsavo už, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

DELFI primena, kad Teisingumo ministerija kiek anksčiau pasiryžo keisti antstolių ir notarų įkainių nustatymo tvarką. Iki šiol jų įkainiai turėjo būti suderinti su Antstolių Rūmais ir Notarų Rūmais, dabar siūloma to atsisakyti. Pagal siūlomus pakeitimus, įkainius turėtų nustatyti teisingumo ministras, suderinęs su finansų ministru. Tokio projekto pateikimui Seimas taip pat pritarė beveik vienbalsiai.

Užvertė Prezidentūrą laiškais

Kaip DELFI jau rašė anksčiau, prezidentė nuolat sulaukia žmonių skundų dėl antstolių veiksmų, nepagrįstai didelių vykdymo išlaidų, kurios neretai keleriopai viršija pačią skolą. Kaip teigė pati R. Svetikaitė, skundai, susiję su antstolių veikla, sudaro didelę visų prezidentę pasiekiančių skundų dalį.

Kaip buvo rašoma Prezidentūros platintame pranešime, antstoliai vykdo valstybės patikėtą funkciją, todėl valstybės pareiga yra kontroliuoti įkainius ir veiklą.

Todėl prezidentė siūlo sumažinti būtinąsias vykdymo išlaidas, drausti atlikti perteklinius veiksmus, riboti antstolių atlyginimą iki 15 proc. nuo išieškotos sumos, privalomai informuoti skolininką, drausti kreditoriui samdyti skirtingus antstolius dėl to paties skolininko ir viešai skelbti antstolių algas. Taip pat įstatymu norima griežtinti antstolių nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

Siūloma vykdymo bylos administravimo išlaidas susieti su antstolio realiu darbu, o ne su išieškoma suma, kaip yra šiandien. Taip pat siūloma riboti galimybes atlikti perteklinius veiksmus.

Taip pat siūloma nustatyti, kad atlygis antstoliui sėkmingo skolos išieškojimo atveju negali viršyti 15 proc. skolos dydžio. Panaši praktika yra ir kitose šalyse: Latvijoje, Estijoje po 15 proc., Airijoje – 5 proc., Anglijoje – 7,5 proc., Suomijoje – 0,5 procento.

Pasiūlymuose numatoma įpareigoti antstolius visada išsiųsti informaciją žmogui apie jo skolą. Dabar antstoliai neprivalo informuoti žmogaus, jeigu jo skola neviršija 100 eurų. Vykdymo išlaidos taip pat sumažės, kai kreditorius dėl visų to paties skolininko skolų bus įpareigotas kreiptis į vieną antstolį. Skaidrumui užtikrinti taip pat siūloma numatyti, kad antstolių algos būtų skelbiamos viešai.