Popiežiaus dovanota lempa yra gryno aukso, nes Išėjimo knygoje, po to, kai įsakė pagaminti Sandoros skrynią, Dievas taip pat įsakė pagaminti didelę gryno aukso žvakidę, trijų uolekčių aukščio (1,35 metrų) ir talento svorio (49,11 kg).
Nuo pat pirmųjų amžių krikščionys visuomet norėjo išlaikyti nuolatos degančią lempą prie tabernakulio ar pamaldaus paveikslo, nors pirmosios krikščionių bendruomenės pradėjo naudodamos įprastus žibintuvus, papuoštus krikščionių „tipus“ nusakančiais vaizdais, pirmiausia monograminiu kryžiumi.
Pasibaigus persekiojimo laikams, triumfuojanti Bažnyčia pradėjo su matoma prabanga šviesti savo pastatus, todėl lempos keitėsi tiek medžiaga, iš kurios buvo gaminamos, tiek radosi skirtingų formų, net itin ištobulintų meninių kūrinių. Taigi nuo molio buvo pereita prie lydytų metalų, pamažu vis brangesnių, iki pat Išėjimo knygoje nurodyto aukso. Lempos taip pat ėmė būti kabinamos ant grandinių, taisomos prie lubų arba prie sienų, o papuošimai – vis rafinuotesni.