Maisto technologė Raminta Bogušienė ragina tėvus skaityti kramtomosios gumos sudėtį ir perspėja apie galimas neigiamas kramtymo pasekmes. Kramtomoji guma nuo šių metų rugsėjo pirmosios atsirado ir draudžiamų į mokyklas atsinešti maisto produktų sąraše. Vis dėlto, užsienio žiniasklaida ir T. Lagūnavičius kalba priešingai.
Užsienio žiniasklaida: gumos kramtymas paspartina smegenų funkcijas
„Kramtomoji guma gali sumažinti stresą ir pagerinti atmintį“, – rašoma tinklapyje „Healthline“. Straipsnyje teigiama, kad gumos kramtymas atliekant užduotis paspartina smegenų funkcijas: budrumą, atmintį, supratimą ir net sprendimų priėmimą.
„Žmonės, kurie atlikdami nesudėtingas užduotis kramtė gumą, jas atliko 24 proc. geriau, o sudėtingesnes – net 36 proc. geriau“, – įvardijama „Healthline“ tinklapyje. Beje, priduriama, kad gumos kramtymas gali blaškyti atliekant greitas ir nesudėtingas užduotis, tačiau priešingai veikia atliekant sudėtingesnes ir tas, kurioms reikia skirti daugiau laiko.
Beje, nors teigiama, kad kramtomoji guma gerina atmintį, vis dar nenustatyta, kaip ir kodėl tai vyksta.
Užsienio pavyzdžiais remiasi ir DELFI kalbintas psichologas T. Lagūnavičius. „Kramtomoji guma yra produktas, kuris turi dvi puses, – kalbėjo T. Lagūnavičius. – Pradėkime nuo pirmo dalyko: yra tos neigiamos pusės, kurių nereikia ignoruoti. Neigiamos pusės atsiranda tada, kai ji vartojama netinkamai, kai guma kramtoma tuščiu skrandžiu. Tuomet išsiskiria skrandžio sultys, padidėja rūgštingumas, jei kramtote ilgiau nei dvidešimt minučių, gali atsirasti žandikaulio raumenų perpildymai, raukšlės.“
T. Lagūnavičius teigė, kad dažniausiai neigiamos pusės pastebimos tada, kai produktas vartojamas netinkamu laiku arba ne tiek, kiek reikėtų.
Psichologas: reikia išmokti kramtyti gumą
Tačiau, psichologo, teigimu, kramtomoji guma turi ir teigiamų pusių. „Jei guma kramtoma po maisto, kai po valgymo yra praėję 10-20 minučių, tai gerina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir tuo pačiu virškinimą. Antra, jei prieš pamokas (iki pamokos likus 15-20 min.) 10-15 min. kramtysite kramtomąją gumą, pagerės atmintis ir dėmesio koncentracija“, – kalbėjo psichologas ir įvardijo, kad teigiamas efektas gali tęstis apie pusvalandį ar ilgiau. Nors kartais – vos penkiolika minučių.
Kramtomoji guma nuo šio rudens atsirado draudžiamų į mokyklą atsinešti produktų sąraše, tačiau T. Lagūnavičiaus, nuomone, jei kramtomoje gumoje nėra saldiklių ar cukraus, ji tampa kone neutraliu produktu. Esą tokia guma nesukelia karieso ar kitų neigiamų pasekmių.
„Grubiai tariant, esmė yra tokia, kad kramtomoji guma nėra nei blogis, nei gėris. Svarbiausia yra žinoti, kaip ir kada ją vartoti, – kalbėjo T. Lagūnavičius. – Ir nevartoti gumos, kuri yra pagaminta iš velniai žino ko.“ Beje, T. Lagūnavičius priminė, kad jokiu būdu negalima nuryti kramtomosios gumos.
T. Lagūnavičiaus nuomone, nors guma atsirado draudžiamųjų produktų sąraše, vertėtų pagalvoti, ar nereiktų jos leisti. „Sprendimas buvo priimtas tada, kai ministerija turėjo tam tikrus duomenia, – įvardijo psichologas. – Jiems atrodė, kad taip, kad tuo metu viskas buvo labai argumentuota ir pagrįsta, bet per vienuolika metų atsirado daug naujų tyrimų.“
T. Lagūnavičiaus teigimu, kramtomoji guma nėra blogas produktas, tiesiog nėra mokoma, kaip ją vartoti. „Jei vaikas žinotų, kad gumą reikia kramtyti prieš pamokas ar pavalgius ir ją pakramčius reikia išmesti, jei žinotų, kaip tai daryti, manau, problemų nebūtų“, – įsitikinęs T. Lagūnavičius. Jo nuomone, vertėtų dar kartą apsvarstyti – drausti gumą ar ne.
Psichologo nuomone, kramtomoji guma mokyklinio amžiaus vaikams neturėtų tapti uždraustu vaisiu. „Jei vaikas žinotų, kad ją reikia pakramtyti prieš pamokas ar per pertrauką, pavalgius, kodėl gi ne?“ – svarstė T. Lagūnavičius ir pridūrė, kad gumos kramtymas pamokų metu tikrai neturėtų būti toleruojamas.
Maisto technologė ragina pagalvoti apie pasekmes
Kitokia nuomone apie kramtomąją gumą dalijasi maisto technologė Raminta Bogušienė. Tinklapyje "Sveikatai Palankus" ji dalijasi mintimis ir ragina tėvus skaityti kramtomosios gumos sudėtį ir perspėja apie galimas neigiamas kramtymo pasekmes.
„Kramtomąją gumą vaikams perkame galvodami, kad ji sveikesnė nei saldainiai: neturi cukraus, „išvalo dantis“, skani, o dar ir suteikia vaikui pramogą – galima pūsti burbulus. Tačiau retai kas skaito mažiausiu įmanomu šriftu surašytą kramtomosios gumos sudėtį. O joje virš 15 E ženklu pažymėtų sudėtinių dalių: saldiklių, dažiklių, tirštiklių ir kt. priedų“, – teigia R. Bogušienė.
Ji vardija ir sudedamąsias kramtomosios gumos dalis: saldikliai E953, E420, E967, E951, E962, E950; kramtomosios gumos pagrindas, kvapiosios medžiagos, glajinė medžiaga E170, užpildas E341, drėgmę išlaikanti medžiaga E422, tirštiklis E414, emulsiklis SOJŲ lecitinas, dažiklis E171, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E500, glajinė medžiaga E903, antioksidantas E320, dažiklis E133.
R. Bogušienė tikina, kad mokymo įstaigose ne tik uždrausta kramtomoji guma, bet ir maistas su didžiąja dalimi kramtomosios gumos sudėtyje esančių priedų. „Visi maisto priedai yra reglamentuoti „Europos maisto saugos tarnybos“, tačiau nereiškia, kad vaikai juos turėtų įtraukti į savo mitybą“, – teigia specialistė.
Mitybos specialistė Raminta Bogušienė pasisako griežtai: „Dar kartą perskaitykite kramtomosios gumos sudėtį. Jei maiste yra daugiau nei 5 sudedamosios dalys, o ypač jei tai beveik vien E raide pažymėti priedai, jis jau kelia riziką. O ką mes matome gumos sudėtyje? Cheminių medžiagų puokštė! Pamaloninti vaikus galime tikru juodu šokoladu, sezoninių uogų ir vaisių pyragu, bet ne kramtomąja guma. Su tokia sudėtimi šio produkto maistu vadinti negalime, – teigia valgiaraščius vaikams sudarinėjanti specialistė. – Nerekomenduoju vaikams jos kramtyti nei mokykloje, nei namuose.“