Vaikų namų deinstitucionalizacija juda į priekį, bet žmonės su psichine ir fizine negalia vis dar atskirti. „Yra pozityvių pokyčių, maksimaliai gerinamos jų gyvenimo sąlygos, bet institucinis principas, deja, labai stipriai egzistuojantis“, - antradienį Vyriausybės pusvalandyje Seime konstatavo L. Kukuraitis.

Kaip pabrėžė ministras, svarbu ne tik žmones iš institucijų perkelti į namus. Svarbiausia, kad šeimos, auginančios vaikus ar prižiūrinčios neįgaliuosius, galintys savarankiškai gyventi neįgalieji gautų reikalingas paslaugas.

Visiškai nauja alternatyvia institucinei globai paslauga L. Kukuraitis vadino bendruomeninius vaikų globos namus, kurių šiuo metu yra 58. „Tai įstaigos, per kurias savivaldybės tvarko vaiko globą, ieško ir apmoko laikinuosius ir nuolatinius vaikų globėjus. Šiuo metu turime 177 budinčius globotojus - šeimas, kurios pasiruošusios paimti vaikus iš jiems nesaugios aplinkos“, - sakė ministras.

Kaip pabrėžė L. Kukuraitis, budintys globėjai neturi pagal įstatymą vaiko atstovo teisės, jie priima vaiką laikotarpiui, kol jam surandamas nuolatinis globėjas.

„Veikia aiški schema, kur kokia institucija veikia paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos“, - pabrėžė ministras.

L. Kukuraičiui svarbu, kad nuo liepos iki rugsėjo 14 dienos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, veikiant centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos principu, į globą buvo paimta mažiau vaikų. „Tai reiškia, kad tiek socialiniai darbuotojai, tiek pačios šeimos daugiau nuveikia, kad vaikai grįžtų į šeimas, mažiau jų patektų į globos įstaigas“, - akcentavo ministras.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 8400 laikinai globojamų vaikų, tačiau didesniuose kolektyvuose nei 8 vaikai, gyvena 1666 vaikai.

„Mūsų tikslas, kad 2020 metais pasibaigus deinstitucionalizacijos procese, tie 1666 vaikai nebegyventų įstaigose, nes geriausia vieta vaikams augti - šeima“, - sakė ministras.

SADM duomenimis, 2018 rugsėjį bendras globojamų vaikų skaičius siekė 6403, globėjų globojamų vaikų – 4133. Budinčių globėjų buvo 177, socialinių globėjų – 730. Bendruomeninių namų skaičius išaugo iki 80, tačiau institucinės globos įstaigų vis viena buvo daugiau – 97.

Kaip pabrėžė L. Kukuraitis, su neįgaliaisiais situacija daug sudėtingesnė ir dėl visuomenės pasirengimo priimti proto bei fizinę negalią turinčius žmones. Šiuo metu 5512 neįgaliųjų gyvena institucinėje globoje, kiti grupinio gyvenimo namuose, nors yra ir gyvenančiųjų savarankiškai.

17 tūkst. neįgaliųjų lanko dienos centrus.

„Kad neįgalieji nepatektų į institucijas, diegiamos naujos paslaugos - asmeninis asistentas, savarankiško gyvenimo namai ir kitos alternatyvos institucinei globai“, - vardijo L. Kukuraitis.

Paradoksu ministras vadino tai, kad vykstant deinstitucionalizacijos procesui nenyksta eilės patekti į globos įstaigas fizinę ar proto negalią turintiems žmonėms.

ELTA primena, kad institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ji finansuojama Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis.