Iš dabar galiojančio Antstolių įstatymo siūloma išbraukti prievolę įkainius derinti su Antstolių rūmais – vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustatytų Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija. Analogiškai, iš Notariato įstatymo siūloma išbraukti prievolę notarų veiksmų atlikimo, sandorių projektų parengimo, konsultacijų ir techninių paslaugų įkainius derinti su Notarų Rūmais.
Prieš įstatymo pateikimą žurnalistams kalbėjęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad tikisi Seimo pritarimo įstatymų pataisoms.
„Mes tikimės peržiūrėti antstolių ir notarų įkainių dydžius ir atitinkamai sumažinti. Jeigu įstatymas bus priimtas ir jį pasirašys prezidentė, Teisingumo ministerija pati, derindama su Finansų ministerija, galės nustatyti notarų ir antstolių dydžius“, – sakė ministras.
Anot jo, įkainiai bus nustatomi remiantis ekonomine logika. Paklaustas, ar pritaria prezidentės pateiktoms pataisoms, E. Jankevičius sakė, jog dar nėra išnagrinėjęs šio pasiūlymo, tačiau vertina jį kaip pagalbą.
„Jeigu mes matysime, kad tos pataisos yra tinkamos, tai svarstysime bendras galimybes, gal apjungsime projektus. Bet reikia pirmiausiai paanalizuoti“, – sakė E. Jankevičius.
Anot ministro, jeigu Seimas pritartų, kad Teisingumo ministerija nustatytų antstolių ir notarų įkainius, tai įkainiai turėtų mažėti.
Seimas itin palankus
Seimo posėdyje visi kalbėję ir klausimus kėlę parlamentarai palankiai įvertino Teisingumo ministerijos iniciatyvą. Daug Seimo narių dėkojo ministrui už ryžtą.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys T. Tomilinas klausė, ar nereikėtų eiti skaitmenizacijos keliu ir perkelti kai kurias antstolių funkcijas į elektroninę erdvę. Ministras teigė, kad elektroninė programa jau veikia, tačiau dar ne iki galo.
LVŽS narys Valius Ąžuolas sakė, kad iš žmonių sulaukia labai daug skundų dėl antstolių darbo ir dažnai antstoliai savo veiksmus atšaukia. Jis kėlė klausimą, ar yra baudos antstoliams už neteisėtus veiksmus ir koks yra jų dydis. Ministro teigimu, antstolių darbą prižiūri Antstolių Rūmai ir Teisingumo ministerija, o griežčiausia bausmė – antstolio licencijos atėmimas.
Socdarbiečių frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė klausė, ar Teisingumo ministerija ruošiasi tvarkyti sistemą iš esmės. Anot jos, šiuo metu nėra aiškių kriterijų, kaip antstolių įkainiai nustatomi. Dėl to, vieni antstoliai per mėnesį uždirba virš 30 tūkst., kiti iki 3 tūkst. Ministro teigimu, numatoma šiuos klausimus spręsti.
Tvarkos ir teisingumo narys Remigijus Žemaitaitis klausė, ar nereikėtų į įstatymą įtraukti ir įkainių nustatymo metodikos, kad nekiltų klausimo dėl jų nustatymo skaidrumo. Anot jo, jeigu įkainius nustatys teisingumo ministras, jų nustatymo procedūra turi būti aiški, kad neatrodytų, kad ministras juos nustato pagal nuotaiką.
Naglis Puteikis, savo ruožtu, pasiūlė viešinti visų antstolių ir notarų mėnesines pajamas.
Dėl notarų įstatymo pakeitimo balsavo 91 Seimo narys, 83 parlamentarai buvo už, prieš balsavo vienas Seimo narys, susilaikė – 7. Prieš balsavo Mišrios frakcijos narys Gintaras Steponavičius. Susilaikė Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Vitalijus Gailius, Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Ričardas Juška, Jonas Liesys, Gintaras Vaičekauskas ir socdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.
Dėl antstolių įstatymo pakeitimo balsavo 93 Seimo nariai – nė vieno balso prieš, susilaikė 7 Seimo nariai. Susilaikė Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Ričardas Juška, Gintaras Vaičekauskas ir Jonas Varkalys mišrios frakcijos narys Gintaras Steponavičius.
Naglis Puteikis reziumavo: „tai tragiška diena antstolių įkainiams“. Toliau šį klausimą nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas.
Prezidentė ragina pažaboti antstolių savivalę
Pirmadienį prezidentė D. Grybauskaitė pateikė Seimui Antstolių įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios turėtų užtikrinti teisingas ir adekvačias antstolių paslaugų kainas, užkirsti kelią „dirbtinai išpūstoms algoms, antstolių lupikavimui, savivalei ir žmonių skurdinimui“.
Anot prezidentės, Teisingumo ministerijai pradėjus keisti antstolių įkainių reguliavimo tvarką, šios pataisos turėtų sustiprinti inicijuojamus pokyčius ir garantuoti, kad antstolių įkainiai būtų teisingai paskaičiuoti. Prezidentė nuolat sulaukia žmonių skundų dėl antstolių veiksmų, nepagrįstai didelių vykdymo išlaidų, kurios neretai keleriopai viršija pačią skolą.
Pranešime rašoma, kad antstoliai vykdo valstybės patikėtą funkciją, todėl valstybės pareiga yra kontroliuoti įkainius ir veiklą. Net ir mažiausiai įsiskolinę žmonės dėl didelių antstolių įkainių niekaip neišbrenda iš skolų liūno ir yra toliau stumiami į skurdą, tuo tarpu antstolių algos viršija jau net ir Europos valstybių vadovų atlyginimus. Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį antstolis uždirba 10 tūkst. eurų, o kai kurių alga siekia 37 tūkst. eurų – daugiau negu Europos Sąjungos vadovas.
Todėl prezidentė siūlo sumažinti būtinąsias vykdymo išlaidas, drausti atlikti perteklinius veiksmus, riboti antstolių atlyginimą iki 15 proc. nuo išieškotos sumos, privalomai informuoti skolininką, drausti kreditoriui samdyti skirtingus antstolius dėl to paties skolininko ir viešai skelbti antstolių algas. Taip pat siūloma griežtinti antstolių nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Siūloma vykdymo bylos administravimo išlaidas susieti su antstolio realiu darbu, o ne su išieškoma suma, kaip yra šiandien. Taip pat siūloma riboti galimybes atlikti perteklinius veiksmus. Dabar antstoliai, anot Prezidentūros pranešimo, net ir turėdami informaciją apie žmogaus pajamas nepagrįstai užsako perteklinę informaciją iš įvairių registrų, net tokių kaip Jūrų ir vidaus vandenų laivų registras, Geležinkelio riedmenų registras. Šie pertekliniai veiksmai išpučia antstolio išlaidas ir yra įskaičiuojami į skolininko sąskaitą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad atlygis antstoliui sėkmingo skolos išieškojimo atveju negali viršyti 15 proc. skolos dydžio. Dabar antstoliai neretai uždirba iki 100 proc. nuo išieškomos skolos, ypač didelius antkainius jie užsideda nuo mažų skolos sumų. Panaši praktika yra ir kitose šalyse: Latvijoje, Estijoje po 15 proc., Airijoje – 5 proc., Anglijoje – 7,5 proc., Suomijoje – 0,5 procento.
Pasiūlymuose numatoma įpareigoti antstolius visada išsiųsti informaciją žmogui apie jo skolą. Dabar antstoliai neprivalo informuoti žmogaus, jeigu jo skola neviršija 100 eurų – tai sudaro sąlygas skolos tyčiniam vilkinimui ir jos išaugimui. Vykdymo išlaidos taip pat sumažės, kai kreditorius dėl visų to paties skolininko skolų bus įpareigotas kreiptis į vieną antstolį. Skaidrumui užtikrinti taip pat siūloma numatyti, kad antstolių algos būtų skelbiamos viešai.
Prezidentės pasiūlymuose taip pat griežtinami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Dabar įstatymuose yra palikta spraga, kuri leidžia nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikyti netgi nusikaltimą padariusį, tačiau nuo atsakomybės ar bausmių atleistą, asmenį.
Kaip DELFI rašė anksčiau, į ydingą atlyginimo už notarinius veiksmus dydžių apskaičiavimo tvarką dėmesį atkreipė ir Konkurencijos taryba. Baigusi tyrimą, institucija paskelbė, kad Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai, nustatydami atlyginimo už notarinius veiksmus dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką, sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. Už tai Lietuvos notarų rūmams skirta 88 400 Eur bauda, o aštuoniems prezidiumo nariams, įvertinus jų gautas pajamas, – nuo 100 iki 20 800 Eur bauda.
Išnagrinėjusi teisines nuostatas, reguliuojančias notarų įkainių nustatymo procesą, Konkurencijos taryba pasiūlė Vyriausybei inicijuoti Notariato įstatymo pataisas ir atsisakyti prievolės suderinti užmokesčio už notarinių veiksmų atlikimą dydžius su Lietuvos notarų rūmais – savivaldos institucija, vienijančia visus šalies notarus.
Notarų rūmai šią Konkurencijos tarybos išvadą yra apskundę teismui kaip nepagrįstą.
