Kol Vilniuje nesutariama, paminklas perversmo keliu valdžią užėmusiam A. Smetonai kyla jo gimtajame kaime Ukmergės rajone. Tuo metu Vilnius pagaliau grąžins skolą tautos patriarchui Jonui Basanavičiui – paminklas jam iškils dar šįmet.
Idėją kėlė prezidentė
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje buvo numatyta, kad 2016 m. Vilniuje iškils paminklas A. Smetonai. Iki šių metų planuota pastatyti paminklą ir J. Basanavičiui.
Šią idėją prieš trejus metus palaikė prezidentė D. Grybauskaitė bei nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos faktinis vadovas Vytautas Landsbergis.
„Prezidentė palaiko, kad minint valstybės šimtmetį būtų pastatyti paminklai dr. J. Basanavičiui ir pirmajam nepriklausomos Lietuvos prezidentui A. Smetonai Vilniuje“, – prieš trejus metus prezidentės poziciją įvardijo jos Spaudos tarnyba.
Šiandien prezidentės entuziazmas A. Smetonos klausimu priblėsęs.
„Prezidentė ir toliau palaiko idėją šimtmečio proga įamžinti svarbius modernios Lietuvos valstybės kūrėjus. Tačiau konkretūs paminklai yra vyriausybės ir savivaldybės, kurios teritorijoje jie statomi, atsakomybė. Pastaraisiais metais naujų paminklų statymas sukelia visuomenėje daug diskusijų. Tai sveikas dalykas, dažnai formuojantis tam tikrą žmonių santykį su istorine asmenybe. Tačiau, jei vieno ar kito paminklo atsiradimas kelia įtampą, reikėtų neskubinti procesų, o ramiai diskutuojant ieškoti priimtinų sprendimų“, – sakė prezidentės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė.
Prezidentūra nurodo, kad paminklą daktarui J. Basanavičiui stato Vilniaus savivaldybė, o iniciatyvos dėl paminklo prezidentui A. Smetonai ėmėsi Ukmergės savivaldybė.
Neseniai D. Grybauskaitė, kalbėdama apie paminklą Lukiškių aikštėje, pareiškė jaučianti „alergiją paminklams“.
Tuo metu vyriausybė nurodo, kad Seimas savo nutarime yra įvardijęs paminklo A. Smetonai statybą. Taip pat Seimas 2019 m. yra paskelbęs Lietuvos Tarybos pirmininko, valstybės prezidento A. Smetonos metais.
„Priimtas sprendimas, kad paminklas Lietuvos prezidentui, Vasario 16-osios Akto signatarui Antanui Smetonai bus jo gimtinėje – Ukmergės rajone, Užulėnio kaime. Už tai atsakinga Kultūros ministerija, Ukmergės rajono savivaldybė ir Ukmergės kraštotyros muziejus. Numatoma darbų data – 2019 metų I–IV ketvirčiai”, – teigiama vyriausybės Spaudos tarnybos atsakyme.
Nori ir paminklo, ir perlaidojimo
Tačiau Seime nepamirštos idėjos A. Smetonai paminklą statyti Vilniuje. Taip pat tebesvarstoma iš JAV parvežti ir Lietuvoje perlaidoti A. Smetonos palaikus.
Seimo Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas sako, kad A. Smetonos įamžinimo klausimas Seime svarstytas, kuomet kalbėta apie prezidento palaikų perlaidojimą.
„Nors kai kurie labai tiesmukiškai pasisakė, kad čia ne pirmas bandymas, nieko nebus, mes šios minties neatsisakėme. Vasarą buvo pasitarimai vyriausybėje, mes pirmiausia padarysime zondavimą su giminaičiais JAV.
O pačioje komisijoje priėmėme protokolinį nutarimą dėl paminklo pastatymo. 2019 m. yra A. Smetonos metai, kreipsimės į vyriausybę dėl paminklo pastatymo. Klausimas atviras, komisija bendru sutarimu apsistojo ties tuo, kad paminklą reikia pastatyti“, – kalbėjo A. Gumuliauskas.
A. Gumuliausko teigimu, paminklo vieta nenustatyta, bet jis pats pasisako už Vilnių. Parlamentaro aiškinimu, pompastikos nereikia, bet įamžinti žmogų, kuris Vilniuje gyveno ir dirbo, reikėtų. „Tai vis dėlto pirmasis prezidentas, jo veikla iki Steigiamojo Seimo sušaukimo nebuvo konfliktinė“, – sakė pašnekovas.
Ukmergė pagerbs pirmoji
Kol Vilniuje diskutuojama, paminklas A. Smetonai jau kuriamas prezidento tėviškėje: Ukmergės rajone, Užulėnio kaime.
„Mes jau dirbame prie konkretaus maketo sukūrimo, po naujų metų planuojame vykdyti liejimo darbus, kitų metų prezidento gimtadienio proga, per smetonines, rugpjūčio 10 d., švenčiant 100 metų prezidentavimo etapą, Lietuvos šimtmečio proga, planuojame, jei viskas sėkmingai seksis, jo tėviškėje, priešais jo gimtąjį namą, pastatyti paminklą“, – teigė Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas
Mero aiškinimu, A. Smetona pastatė pirmą tipinę kaimo mokyklą, kuri 1936 m. buvo dovana kaimo švietimui. Tai buvo tais laikais itin moderni mokykla su elektra, dušais, aktų sale, butais mokytojams.
Lietuvos gyventojai kviečiami prie paminklo A. Smetonai prisidėti savo auka, pinigai renkami ir specialių renginių metu. Lėšų skyrė ir Ukmergės rajono savivaldybė. Bronzinė skulptoriaus Antano Žukausko sukurta prezidento skulptūra turėtų kainuoti panašiai kaip ir paminklas J. Basanavičiui Vilniuje – apie 100 tūkst. eurų.
„Manau, būsime įgalūs įamžinti vieną iškiliausių mūsų krašto asmenybių“, – kalbėjo meras.
Grąžins skolą J. Basanavičiui
Vis dėlto bent vienas planas bus įgyvendintas – sostinėje bus pagerbtas J. Basanavičius.
„Mūsų skola Vilniui, istorijai ir J. Basanavičiui tikrai, manau, bus įgyvendinta su kaupu“, – teigia Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė. Ji ramina, kad paminklo J. Basanavičiui projektas vykdomas gana sėkmingai. Šiuo metu aikštėje prieš nacionalinę filharmoniją baigti archeologiniai tyrimai, vežamos granitinės plokštės, kuriomis bus grįsta aikštė.
„Taip pat sėkmingai vyksta paminklo gamyba. Buvo išrinktas geriausias meninis kūrinys, pagal jį paskelbėme konkursą liejimui. Šį pavasarį modelis sukurtas iki darbinio lygio, natūralaus dydžio ir turi būti atiduotas liejimui. Tikrai galiu garantuoti, kad iki J. Basanavičiaus gimtadienio lapkričio 23 d. šis paminklas bus pastatytas ir iškilmingai atidengtas“, – sakė D. Bardauskienė.
Projekto meninės idėjos atranka ir vystymas vyko prižiūrint skulptoriams, Dailininkų sąjungai, architektams, kultūrologams. Skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurtą kūrinį lieja vienintelė konkurse dalyvavusi įmonė „Savitai“.
Atsiradus paminklui keisis ir aikštė prieš nacionalinę filharmoniją.
„Istoriškai tai yra viena reikšmingiausių miesto vietų, bet buvo paversta automobilių stovėjimo aikštele. Tai prieštaravo bet kokiam požiūriui į mūsų istoriją ir kultūrą, taip pat ekologiją ir darnų miestą“, – pasakojo mero patarėja.
Nuo šiol tai bus ne automobilių stovėjimo aikštelė, o rami solidi aikštė su suoliukais, kavinėmis, medžiais. Žmonės prieš filharmoniją turės poilsio aikštelę, kurioje galės laukti vieni kitų, sėdėti, pasilsėti. Aikštės sutvarkymas kainuos apie 540 tūkstančių eurų, skulptūra atsieis apie 100 tūkst. eurų.
Projektas buvo įtrauktas į šimtmečio renginių sąrašą, tad lėšų jam skyrė ir vyriausybės kanceliarija. Likusią dalį finansuoja miesto savivaldybė.
D. Bardauskienė sako, kad šiuo metu klausimas dėl A. Smetonos skulptūros Vilniuje nesvarstomas.
„Juolab, kad ir pati prezidentė, kaip aš suprantu, truputį pakeitė savo nuomonę. Jeigu mes nebūtume statę paminklų, nebūtume pamatavę ir tos temperatūros. Štai ir Lukiškių aikštės atveju iš žmonių reakcijos matome, kad aikštė puiki, sutvarkyta, taigi įpaminklinimas šiandien nėra labai svarbus, nors jis aktualus, reikėtų tai atiduoti į jaunas rankas, duoti galimybę ir kitoms kartoms“, – paklausta apie paminką A. Smetonai, sakė D. Bardauskienė.
Š. Liekis: nėra valios susivokti
„Valstybė gali statyti tokius paminklus, kokius nori. Bet reikia valios aiškiai susivokti strateginiuose ir vertybiniuose prioritetuose. Į paminklų statybas įdedame simbolinę prasmę, taigi ką propaguojame?“, – klausia Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis.
Jis primena, kad prieš keletą metų kilęs pasipiktinimas dėl paminklo A. Smetonai buvo susijęs su jo antidemokratiškumu – į valdžią atėjo perversmo būdu, buvo diktatorius. „Klausimas čia turbūt tas ar mes, ypatingai Vilniuje, turime valstybės simbolių, nes paminklai simbolizuoja valstybingumą, tęstinumą ir panašius dalykus“, – sako politologas.
Jo nuomone, A. Smetonos paminklas galėtų stovėti šalia kitų prezidentų jiems skirtame skverelyje. Pasak Š. Liekio, tai yra koncepcijos klausimas ir tai, kokias vertybes propaguojame, ar jos priimtinos demokratinėje valstybėje.
„Labai keistai atrodytų, jei italai miesto centre sugalvotų pasistatyti paminklą dučei. (...) Pas mus nuo vieno kraštutinumo mėtomės prie kito ir normalaus sveiko požiūrio į aplinką, politinę estetiką, vientiso pasakojimo nėra. Nėra įsivaizdavimo, kur mes einame ateityje, kas esame dabar ir kas buvome praeityje. Vientiso naratyvo nėra.
Apskritai Lietuvoje nėra strateginio mąstymo, nematome savęs platesniame pasaulyje. Tai daugiau mūsų politinio elito problema, deja, jo kokybė tokia, jis labai fragmentuotas, neturi bendro vaizdo, elementariai neturime užsienio politikos strategijos“, – dėstė politologas.