„Į didelę upę suteka daug upelių, bet pagrindiniai veiksniai, kurie nulėmė sprendimą, yra Sąjūdžio laikų nuojautos, kad vis blogiau bus, jeigu mes nieko nedarysime ir neatnaujinsime politikos, o dabar tas užakimas akivaizdus.
Tas globalizacijos antplūdis ir globalizacijos veikėjų aktyvumas labai akivaizdus, Lietuva tiesiog išplaunama kaip valstybė tiesiog yra labai daug veiksnių, kurie skatina imtis ryžtingesnių veiksnių. Tai aš nusprendžiau tai daryti ir pasakyti pirmiausiai globalizacijai ne“, – aiškina A. Juozaitis.
Ką iš pretendentų į prezidento postą laiko rimčiausiu konkurentu, A. Juozaitis neatsako, bet kalba stipriausią konkurentą jau nugalėjęs.
„Aš pats sau (stipriausias konkurentas – LRT.lt). Aš labai nenorėjau konkuruoti šitose varžybose, bet kai pats save įveikiau, sakykime, jau įveikiau tą konkurentą“, – mano A. Juozaitis.
Filosofas sako, kad jį remia buvę Sąjūdininkai, parašę kreipimąsi, ragindami kandidatuoti. Jis žada suformuoti visuomeninį judėjimą, kurio pavadinimas „Lietuva yra čia“.
Sociologė Rasa Ališauskienė sako, kad Arvydą Juozaitį žmonės po truputį atsimena, nors tokių nedaug.
„Kai jau prasidėjo kalbos, kad jis galėtų kandidatuoti, į jį kreipėsi visuomenės veikėjai, žiniasklaida tą pavardę dažniau paminėjo, žmonės patys pradėjo jį minėti tarp 20 populiariausių Lietuvos politinių bei visuomenės veikėjų.
Taip įvyko prieš porą mėnesių ir dabar jau kiekvieną mėnesį vienas kitas žmogus pamini, jų – apie 1 proc. Kita vertus, didelis skaičius, maždaug 43 procentai gyventojų, sako, kad pavardę žino, bet nežino, kaip šiuo metu jį vertinti, nes negirdėjo nei programinių nuostatų, nei ką jis darytų būdamas prezidentu. Todėl negalima sakyti, kad jis nežinomas, tiesiog jis gal toks paslaptingas, nelabai pristatytas“, – supažindina „Baltijos tyrimų“ vadovė dr. R. Ališauskienė.
Kai kurie politologai sako, kad šiuo metu A. Juozaičio šansai net patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą menki.
„Prezidento pareigos apima ir labai daug diplomatinių, ceremoninių dalykų. Tad klausimas, kaip jam pavyktų atstovauti Lietuvai, bendraujant su kitų šalių vadovais. Pavyzdžiui, kanclere Angela Merkel, kuri kaip tik šiuo metu lankosi Lietuvoje.
Manau, kad nemažai žmonių mėgins įsivaizduoti, kaip jis atrodytų ir gali būti, kad dalis tikrai kritiškai vertins jo gebėjimus tinkamai dirbti šiose pareigose. Bet galima su tam tikromis išlygomis įvardyti jį kaip protesto rinkėjų kandidatą. Nors į tą rinkėjų dalį, kurie yra nusivylę tradicine politika ir dominuojančiomis partijomis, žinoma, pretenduos ir kiti kandidatai, pavyzdžiui, Naglis Puteikis, aušra Maldeikienė“, – mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas.
Kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose anksčiau jau pareiškė dalyvausią 5kandidatai: ne tik parlamentarai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, bet ir europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius bei Vygaudas Ušackas.