Simboliška, kad, minint visų trijų Baltijos šalių valstybingumo šimtmečius, Vokietijos kanclerė vizitui pasirinko ne Rygą ar Taliną, o Vilnių. Tiesa, Rukloje dislokuoti ir NATO batalionui vadovaujantys Vokietijos kariai tikriausiai padėjo A. Merkel apsispręsti. Analogiškiems būriams Latvijoje ir Estijoje vadovauja, atitinkamai, Kanados ir Jungtinės Karalystės (JK) kariškiai.
Trečią kartą mūsų šalyje viešėsiančios A. Merkel ir Lietuvos prezidentės darbotvarkėje dominuos klausimai susiję su Europos Sąjunga, NATO ir pastaraisiais metais sužydėjusiu dvišaliu bendradarbiavimu. Lietuvoje sparčiai kuriasi Vokietijos automobilių pramonės milžinai, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“.
Tačiau tvirčiausiai Lietuvos prezidentę ir A. Merkel sieja ištikimybė ES. Baltijos šalys beveik vienintelės regione nekaišioja autoritarizmo ir antiimigracinių pagalių į Briuselio ratus. Netgi priešingai - demonstruodama diplomatinį palankumą, šių metų birželį D. Grybauskaitė tikino, kad, esant reikalui, Vilnius ir Berlynas pasirašys dvišalę sutartį, kuri leistų iš Lietuvos į Vokietiją nelegaliai iškeliavusius pabėgėlius grąžinti į mūsų šalį. Apie panašius susitarimus su Lenkijos ar Vengrijos vadovais A. Merkel galėtų tik pasvajoti.
Europoje prieglobsčio ieškančių pabėgėlių tema kaitina ir pačių vokiečių kraują - šie nėra patenkinti daugiau nei milijonu jų šalyje įsikūrusiu svetimšalių. Sprendimas plačiai atverti šalies duris stipriai atsirūgo A. Merkel. Po pastarųjų Vokietijos parlamento, Bundestago, rinkimų, dalį dešiniųjų balsų susirinko nacionalistinė „Alternatyva Vokietijai“ partija, o kanclerei prireikė 171 dienos, kad savo Krikščionių demokratų partijai rastų vietą Vyriausybėje. Todėl kiekvienas sąjungininkas šiuo metu itin svarbus.
D. Grybauskaitė savo ruožtu susitikimo metu bandys įtikinti A. Merkel, kad ketinimai mažinti ES struktūrinių fondų paramą pavyzdinėms Bendrijos nariams nebūtų teisinga. Juolab, kad mūsų šalies ūkininkai iki šiol gauna vienas žemiausių išmokų ES, o parama kitiems projektams, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Lietuvai buvo pažadėta dar stoviniuojant ant narystės slenksčio.
Ne paskutinėje politikių darbotvarkės vietoje atsidurs ir JK išstojimo iš ES klausimas. Nors stipriai su JK susiję Vokietijos automobilių gamintojai ne kartą piktinosi priešiška Bendrijos derybininkų retorika, A. Merkel leido suprasti, kad ES vienybė Berlynui, skirtingai nei „Nord Stream 2“ projekto atveju, yra svarbesnė.
Kaip ir Lietuvos prezidentė, A. Merkel šalies vadovės pareigas eina jau paskutinę, ketvirtąją, kadenciją. Oficialaus limito, kiek kartų paeiliui politikas gali tapti kancleriu, Vokietijos teisinė sistema nenumato, tačiau analitikai neabejoja, kad 2021 m. šalis bus subrendusi permainoms. Todėl nesvarbu, kas kitąmet pakeis D. Grybauskaitę, - pasigirti laiko pertekliumi kuriant tvarų ryšį su viena svarbiausių Lietuvos užsienio partnerių negalės.