„Aš esu gana skeptiškas, bet jei koalicija to nori, tai tegu daro. (…) Komisijos yra komisijos, tai yra šioks toks įrankis politikams padiskutuoti“, – sakė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Tačiau, pasak jo, socdarbiečiai naujosios komisijos veikloje dalyvaus.
Seime pateikimo stadijoje dėl komisijos bus diskutuojama antradienį per pietus. Neoficialiomis DELFI žiniomis, į komisijos pirmininkus planuojama siūlyti valstiečių-žaliųjų frakcijos narys Virgilijus Poderys.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis griežtai neigė, kad ši komisija yra nukreipta prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„Ten nėra niekur žodžio nei prezidentė, nei prezidentės veiksmai. Tai yra politinių procesų tyrimo tęstinumas, buvusios komisijos išplėtimas laikotarpyje, manau, kad jaudintis iš anksto, kas bus kaip įvertinama, nėra reikalo“, – sakė V. Pranckietis.
Verslo įtaką politikams tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad po pateikimo balsuos už naujos komisijos įsteigimą, tačiau paskui teiks savo siūlymus.
„Aš jau sakiau, kad svarbiausia įgyvendinti NSGK tyrimo komisijos išvadas, nes klausimas – ką mūsų frakcija valdančioji paliks po savęs. (...) Aš sunkiai įsivaizduoju judėjimą vienu metu dviem takeliais, bet, galbūt, tai įmanoma“, – sakė V. Bakas, kurio nuomone, labai svarbu, kad tyrime būtų nagrinėjamos LEO LT aplinkybės.
Opozicija kreipsis į Konstituciją
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija dėl iniciatyvų kurti komisijas planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą.
TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio manymu, ši komisija yra įrankis, kuriuo valdantieji nori susidoroti su politiniais oponentais. Jis atkreipė dėmesį, kad tai yra daroma prieš prezidento rinkimus.
„Matome žmones, kurie rikiuojasi prie prezidento rinkimų linijos, ir, turbūt, kiekvienas jų turės po sau skirtą komisiją. Jeigu būtų (keliamas klausimas) dėl menamų CŽV kalėjimų, tai čia – vienas kandidatas, koks nors buvęs ambasadorius JAV. Jeigu – kiti žmonės, kiekvienam jų yra skirta komisija. Neabejoju, kad tai yra Sauliaus Skvernelio rinkiminė taktika – likti vienam gražiam uniformuotam prezidentui“, – sakė G. Landsbergis.
Jis net neabejoja, kad vienas tyrimo taikinių yra ir D. Grybauskaitė.
„Akivaizdu, kad ją gana skausmingai paveikė valdančiųjų atakos. (…) Jei neklystu, per pastaruosius tris ar keturis mėnesius jos reitingas nukrito, turbūt, daugiau negu devyniais procentais“, – sakė G. Landsbergis.
Tirs dviejų Vyriausybių laikotarpį
Kaip rašė BNS, pagal nutarimo projektą, specialiai sudaryta parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.
Siūloma tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.