Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 24-31 dienomis atlikta apklausa parodė, kad statistiškai reikšmingai tarp partijų, galimų kandidatų į premjerus ir vyriausybės veiklos vertinimo per vasarą pasikeitė tik G. Landsbergio vertinimas.

Birželį 10,4 proc. respondentų norėjo jį matyti premjero poste, o rugpjūtį tokių liko 7,4 procento. Apklausa prasidėjo praktiškai praėjus porai dienų po to, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad A. Širinskienė apskundė G. Landsbergį Seimo etikos sargams dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto. Esą jį kėlė tai, kad politikas balsavo dėl etatinio mokytojų apmokėjimo, nors jo žmona valdo privačių darželių ir mokyklų tinklą.

Prieš tai A. Širinskienė buvo pateikusi skundą ir dėl G. Landsbergio akcijų.

„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas mano, kad būtent su šiomis diskusijomis dėl žmonos darželių ir investicijų ir susijęs G. Landsbergio reitingų pakritimas.

„Turbūt ne visiems patinka turtingas premjeras“, – svarstė I. Zokas.

Vytauto didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis to reitingo pokyčio iš viso nebuvo linkęs sureikšminti.

„Jis skaičiuojamas taikant jį Ministro Pirmininko kėdei. Nemanau, kad jis pats apie tai svarsto. Nereikėtų to vertinti dramatiškai, nes Ministro Pirmininko pareigų problema yra sudėtingesnė nei pavardė ir emocija jos atžvilgiu“, – sakė L. Bielinis.

Kandidatų reitingų svyravimai nedideli

Vasarą tik vos vos, paklaidos ribose, keitėsi asmenybių, kurios vertinamos kaip galimi kandidatai į premjerus reitingai.

Pirmoje vietoje liko dabartinis premjeras Saulius Skvernelis. Jį geriausiu premjeru birželį matė 15,2 proc., o rugpjūtį – 17,3 proc. respondentų. Antroje vietoje yra G. Landsbergis, kurio vertinimas per šį laikotarpį pasikeitė nuo 10,4 proc. iki 7,4 procento.

Socdarbiečių frakcijai Seime priklausantis Algirdas Butkevičius birželį turėjo 6 proc., o rugpjūtį – 6,4 proc., o „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis – atitinkamai – 6,9 proc. ir 5,2 proc. palaikymą.

Konservatorių Andrių Kubilių premjero poste birželį norėjo matyti 4 proc., o rugpjūtį – 5,2 proc., o ekonomistą Gitaną Nausėdą – atitinkamai – 5,4 proc. ir 5 proc. respondentų.

Kad puiki premjerė būtų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime priklausanti Ingrida Šimonytė birželį manė 1,7 proc., o rugpjūtį – 4,1 proc. respondentų. Europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę palaikė atitinkamai – 4,8 proc. ir 3,1 proc., o Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą – 4,9 proc. ir 2,9 proc. respondentų.

Europarlamentarą Antaną Guogą premjeru birželį norėjo matyti 2,3 proc., o rugpjūtį – 2,7 proc. respondentų.

Paluckui nepavyksta atsiplėšti nuo socdarbiečių

Politinių partijų reitinguose paklaidą viršijančių pokyčių nėra. „Spinter tyrimų“ vadovas konstatavo, kad partijos gyveno vasaros ritmu. Vienintelis dalykas, kuris krito į akis sociologui, kad Gintauto Palucko vadovaujamiems socialdemokratams nepavyksta atsiplėšti nuo Gedimino Kirkilo socdarbiečių.

VDU politologas L. Bielinis irgi sakė, kad realesnį vaizdą apie partijų situaciją galėsime pamatyti rugsėjo pabaigoje, nes vasarą politika žmonėms nelabai rūpi.

Politologas nebuvo linkęs sutikti su prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija, kad peštynės tarp „valstiečių“ ir konservatorių kenkia abiejų šių partijų reitingams.

„Viešųjų ryšių prasme jų peštynės yra abiem pusėms naudingos, nes tuomet kalbama tik apie juos, o apie kitas partijas negalvojama. Nors rinkimine prasme, manyčiau, kad tai yra tuščias reikalas, nes konservatoriai ir „valstiečiai“ orientuojasi į labai skirtingus rinkiminius laukus. Jie neturi bendro rinkėjo“, – sakė L. Bielinis.

Pasak politologo, „valstiečiams“ daug labiau rūpi, kaip sekasi abiem socialdemokratinėms partijoms, „Tvarkai ir teisingumui“, Darbo partijai.

„Šių politinių jėgų reitingai nėra aukšti, todėl jos nėra tokios pavojingos“, – konstatavo L. Bielinis.

Pasak politologo, konservatoriai galėtų jaudintis nebent dėl liberalų reitingo. Bet šiuo metu nėra tam pagrindo.

Partijų reitingai – vasariški

Pirmoje vietoje partijų reitingų lentelėje išliko Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriuos ir birželį, ir rugpjūtį palaikė 17,1 proc. respondentų.

„Valstiečių“ reitingas birželį buvo 15,4 proc., o rugpjūtį – 15,8 proc., „Tvarkos ir teisingumo“ – atitinkamai – 8,2 proc. ir 8 proc., o socialdemokratų – atitinkamai – 7,8 proc. ir 5,8 procento.

„Darbiečių“ reitingas birželį buvo 6,7 proc., o rugpjūtį – 4,9 proc., socdarbiečių – po 4,5 proc., Lietuvos centro partijos – atitinkamai – 2,9 proc. ir 4,5 proc.

Liberalų sąjūdį birželį palaikė 4,6 proc., o rugpjūtį 3,8 proc., o Lenkų rinkimų akciją – atitinkamai 4 proc. ir 3,7 proc. respondentų. 4,6 proc. respondentų birželį, o 4,2 proc. – rugpjūtį nežinojo už ką balsuoti. Atitinkamai 14,2 proc. – birželį, o 10,9 proc. rugpjūtį respondentų nebalsuotų.

Į klausimą nežinojo ką atsakyti 10 proc. respondentų birželį ir 16,8 proc. – rugpjūtį.

Vyriausybės veiklos vertinimas keitėsi nedaug

Vyriausybės veiklos vertinimas vasarą keitėsi nežymiai. Teigiamai ir greičiau teigiamai vyriausybės veiklą birželį vertino 27,7 proc., o rugpjūtį – 29 proc. respondentų.

Neigiamai ir greičiau neigiamai ministrų kabineto darbą birželį vertino 64,9 proc., o rugpjūtį – 63,4 proc. respondentų. Nežinojo, ką į klausimą atsakyti, birželį 7,4 proc., o rugpjūtį – 7,6 proc. respondentų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2018 metų rugpjūčio 24-31 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.