„Grįžau į Lietuvą, kad būčiau kiekvieno Lietuvos žmogaus ambasadoriumi. Aš nusprendžiau - dalyvausiu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose“, - sakė V. Ušackas.
Kol kas V. Ušackas nesileidžia į kalbas, kas bus, jeigu išankstiniuose TS-LKD rinkimuose, partija nuspręs remti kitą kandidatą.
„Aš esu V. Ušackas, Lietuvos Respublikos pilietis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. (…) Tikiuosi, kad pirmą sykį TS-LKD organizuojami pirminiai rinkimai įvyks oriai, garbingai ir džentelmeniškai, (…) ir kad visiems bus sudarytos lygios galimybės, kad geriausią kompetenciją ir vadybinę patirtį, teisingiausią ir patraukliausią Lietuvos viziją turintis žmogus būtų išrinktas Lietuvos prezidentu“, – žurnalistams sakė V. Ušackas.
Tarp rėmėjų - A. Kaušpėdas ir P. Mačiulis
Pasak V. Ušacko, jo visuomeniniam štabui vadovaus atlikėjas ir architektas Algirdas Kaušpėdas.
Paramą V. Ušackui išsakė ir kitas „Vieningo Kauno“ atstovas, miesto vicemeras Povilas Mačiulis, rašė BNS.
„Esu asmeniškai apsisprendęs palaikyti Vygaudą Ušacką prezidento rinkimuose. Šį pažadą Vygaudui esu davęs prieš maždaug dešimt metų. (...) Jis man ne taip seniai priminė tą mano pažadą, sako, ar tu jį tesėsi? Pasakiau, kad esu žodžio žmogus ir šitą pažadą ištesėsiu", – BNS sakė vicemeras.
P. Mačiulio teigimu, kol kas parama nebus formali, tačiau prireikus, atsisakys vicemero pareigų Kauno savivaldybėje.
„Yra tokia galimybė. Jeigu mano dalyvavimas trukdys Kaunui dėl skirtingų interesų, aš tikrai, jei ateis toks laikas, aš tokį sprendimą priimti galėsiu“, – paklaustas, ar gali tekti atsisakyti vicemero pareigų, sakė P. Mačiulis.
„Ar kažkokie bus formalizuoti mūsų susitarimai, aš manau, kai atsiras rinkiminis štabas – galbūt", – teigė jis.
Anot P. Mačiulio, „Vieningas Kaunas“ kaip organizacija nėra priėmęs sprendimo dėl paramos prezidento rinkimuose.
Piešė niūrų šalies paveikslą
Savo kalboje Kaune jis atkreipė dėmesį, kad ne visų tikslų Lietuvai pavyko pasiekti, ir sukritikavo ligšiolinius valstybės vadovus.
„Per dešimtmetį svajojome pasiekti Europos Sąjungos pragyvenimo lygį, bet taip neįvyko, nes sustojome, praradome kryptį, pradėjome prarasti ir viltį. Ar pamenate, kada paskutinį kartą prezidentas pakvietė prie vieno stalo susėsti visų politinių partijų lyderius, kad būtų prisiimta atsakomybė už valstybės ateitį ir skaudžiausių problemų sprendimą?“, – retoriškai klausė V. Ušackas.
Jis piešė pakankamai tamsų dabartinės Lietuvos vaizdą: „žmones apnikęs abejingumas ir neteisybės jausmas, tuštėja mūsų miestai ir kaimai, o savo šeimą prie vieno stalo geriausiu atveju sugeba surinkti tik kartą metuose“.
„Mes nebeturime krypties, neturime strategijos, kuo norime būti, ką turime daryti, kaip sugrąžinti žmones į Lietuvą. Mes sutrikę stebime valdžios rietenas ir politikų korupcijas, mes stovime vietoje, mes tiesiog pralaimime“, – kalbėjo V. Ušackas.
Jo vertinimu, dabartinis Lietuvos augimas yra netvarus ir neteisingas.
„Nėra noro ir gebėjimo ieškoti kelio, kuriuo artimiausius 20-30 metų eis mūsų tėvynė – Lietuva. Lietuvos ekonomika didžiąja dauguma auga dėl mūsų vidaus vartojimo, kyla kainos, žmonės išleidžia daugiau. (…) Per 14 metų Lietuva taip ir nesugebėjo priartėti prie Vakarų valstybių pragyvenimo lygio – kainomis pasivijome, bet pensijų ir atlyginimų atotrūkis išlieka milžiniškas. Todėl, kad nežinome kur link norime eiti, leidžiame sau prabangą skirstyti resursus pagal politinius vėjus, niekam už tai neprisiimant asmeninės atsakomybės“, – sakė V. Ušackas.
Sieks du kartus spartesnio ekonomikos augimo
Savo kalboje jis žadėjo spręsti socialinės nelygybės problemas ir siekti spartesnio ekonomikos augimo, kad jis siektų bent 6 proc. per metus – dukart daugiau nei dabar, rašė BNS.
„Gėda klausyti apie dviejų su puse miestų Lietuvą, kai turime visas galimybes sukurti dešimties stiprių apskričių susitelkusią Lietuvą“, – kalbėjo V. Ušackas.
„Laiminčia Lietuva“ pavadintą programą pristatęs V. Ušackas sakė, kad įstojusi į ES ir NATO Lietuva prarado strateginę kryptį ir viltį.
„Mes visi kartu galime sukurti proveržį, jei turėsime kryptį, viltį, tikėjimą ir dirbsime kartu“, – sakė diplomatas.
V. Ušackas taip pat žadėjo labiau stiprinti gynybą ir siekti nuolatinio NATO buvimo Lietuvoje.
Jis akcentavo, kad prezidento pareigose pravers ilgametė diplomatinė patirtis, ir teigė, kad gerai pažįsta Lietuvos problemas, nes per paskutinius metus apvažiavo daugelį miestų ir miestelių.
„Esu tikras, kad mano patirtis leis po 10 metų sugrąžinti 3 milijonų laimingų, orių, saugių ir klestinčių žmonių Lietuvą“, – sakė V. Ušackas.
Siuntė laiškus žmonėms
Prieš paskelbdamas sprendimą jis išplatino daugiau negu 608 tūkst. laiškų, kuriuose klausė gyventojų, ar jam verta kandidatuoti būsimuose prezidento rinkimuose. Šių laiškų finansavimo istorija sukėlė klausimų. Apie tai galima paskaityti čia.
Konservatorių gretose buvo kilę nepasitenkinimo dėl V. Ušacko elgesio Mažeikiuose. Į partijos prezidiumą kreipėsi šio miesto partijos skyriaus pirmininkė Lina Rimkienė, kuri teigė, kad V. Ušackas savo kandidatūrą esą derina su vietos verslininkais.
Dėl savo elgesio Mažeikiuose jokių sankcijų iš partijos vadovybės V. Ušackas nesulaukė. Tačiau Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis priminė kandidatui, kad jo pasirinkimas kandidatuoti savarankiškai galėtų turėti politinių pasekmių.
„Partijos išankstinė rinkimų tvarka numato gal kiek abstraktų, bet griežtą punktą: partija daugiau galimybių sietis su tokiu žmogumi nebemato apskritai“, – sakė G. Landsbergis.
54 metų V. Ušackas gimė Skuode, ten pat baigė ir vidurinę mokyklą. Persikėlęs į sostinę, mokėsi ir Vilniaus universiteto Teisės fakultete, baigęs universitetą, stažavosi Norvegijos ir Danijos universitetuose. Rengė straipsnius „Atgimimo“ laikraščiui, buvo vienas iš Lietuvos studentų sąjungos atkūrėjų.
1991 m. V. Ušackas dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėje tarnyboje, buvo pirmuoju šalies vyriausiuoju derybininku dėl narystės Europos Sąjungoje, užsienio reikalų ministru.
2001 m. ėjo Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus JAV, ES specialiojo įgaliotinio ir Bendrijos misijos vadovo Afganistane, ES ambasadoriaus Rusijos federacijoje pareigas. 2003 m. už darbą Lietuvai buvau apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi,
2017 m. baigęs diplomatinę tarnybą ES grįžo į Lietuvą, kur tapo Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktoriumi.
„Šeima: žmona Loreta, su kuria „Atgimimo“ redakcijoje susipažinome prieš 28 metus. Sūnus – Raimundas, baigęs mokslus Didžiojoje Britanijoje ir grįžęs į Lietuvą tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Dukra – Paula, baigė biologijos ir mitybos specialistės mokslus Didžiojoje Britanijoje“, – apie šeimos narius rašo V. Ušackas.