Savo atvirame laiške G. Landsbergis pabrėžė, kad nemažai valdančiųjų sprendimų yra ne tik populistiniai, bet ir antikonstituciniai. Anot jo, pastaruoju metu, ypač Seimo pavasario sesijoje, išryškėjo valdančiųjų noras nuo sprendimų eliminuoti opoziciją, kas yra nedemokratiška. Anot G. Landsbergio, valdantieji siekia išstatyti sau palankią politinę struktūrą, kuri leistų užtikrinti valstiečių valdžios tvarumą.
Jis pažėrė kritikos Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) veiklai – vienu iš argumentų tapo VRK lėtas veikimas dėl iš Seimo pasitraukusio Mindaugo Basčio.
„Laiške reikšmingoje pirmojoje vietoje yra VRK darbas apskritai. Praktiškai kas dieną išgirstame po naują kažkokį atsitikimą VRK, kad ir paskutinis sprendimas nesikreipti dėl Mindaugo Basčio, nors buvo gautas teisinis prašymas pasikreipti, ar jis privalo deklaruoti tą Konstitucinio teismo išvadą, kuri buvo jam nepalanki (...) Jis pasirinko nedeklaruoti. Dabar dvi savaitės praėjo, VRK nesugeba suformuluoti laiško. Rinkimai artėja, žmonės nežino, mes Seime irgi nežinome, koks bus verdiktas. Tai mažina pasitikėjimą VRK. Ir jeigu sėstume prie bendro stalo kalbėti apie Lietuvos ateitį, tai VRK klausimas būtų sąrašo viršuje“, – sakė G. Landsbergis „DELFI Dienoje“.
Pasak jo, kitais metais turėsime trejus rinkimus – į savivaldybių tarybas, prezidentus ir Europos Parlamentą, todėl yra itin svarbu, kad žmonės pasitikėtų VRK. Jeigu VRK žmonės nepasitikės, reiškia netikės ir rinkimų rezultatais.
Dirbama dėl vieno tikslo
Kalbėdamas apie referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, TS-LKD lyderis sakė, kad ši iniciatyva yra sietina tik su viena politine jėga. Jo nuomone, dėl panašių klausimų turėtų susitarti visos politinės jėgos, mat tai susiję su Konstitucijos keitimu. Be to, jis įžvelgia kitų tikslų – tai gali būti siekis, kad prezidento rinkimuose geriau pasirodytų Saulius Skvernelis.
„Dėl to vienas iš kreipimosi punktų į valstybės vadovybę yra, kad Sauliaus Skvernelio klausimas turėtų būti atsakytas. Norint objektyviai vertinti Vyriausybės veiklą ir paties premjero veiklą, mes turėtume žinoti, ar šis asmuo daro darbus nuoširdžiai dėl to, kad kuo tiki, ar visgi jis tokiu būdu kloja sau kelią į prezidento rinkimus“, – mano G. Landsbergis.
Pavyzdžiui, jis mato grėsmę Lietuvos biudžeto tvarumui – ar jis bus nustatomas toks, koks būtų geriausias Lietuvos žmonėms ir Lietuvai, ar tik tam tikrai žmonių grupei, kuri valdantiesiems ir konkrečiai S. Skverneliui padėtų laimėti prezidento rinkimus.
G. Landsbergis kritikavo ir etatinio mokytojų atlyginimo tvarką. Anot jo, jos įvedimui nebuvo sklandžiai pasiruošta. Be to, tai galėtų tapti S. Skvernelio argumentu rinkimuose, kokie pokyčiai ir darbai buvo padaryti. Anot jo, iš kai kurių valdančiųjų chaotiškų ir labai skubių veiksmų akivaizdu, kad viskas daroma tik dėl vieno tikslo – rinkimų.
Anot G. Landsbergio, TS-LKD yra pasiruošusi tartis dėl svarbiausių Lietuvai darbų. Tačiau dažnai jis nematantis to paties noro iš valdančiųjų pusės.
„Galima kalbėti ir apie įvairias prieš opoziciją nukreiptas iniciatyvas, naujas komisijas. Suprantu, kad pasitenkinimo tikrai gali būti ir ta mūsų ištiesta ranka iš esmės suponuoja, kad tartis tikrai galime. Galime kalbėtis dėl svarbiausių Lietuvai darbų. Valstybėje partijos kartais gali susitart. Bet vis dėlto, reikia apsispręsti, kurioje demokratijos pusėje mes esame. Ir valstiečiai kol kas siekia parodyti, kad jie arčiau Baltarusijos, arčiau rusiškos „tvirtos rankos“, kur opozicija apskritai neegzistuoja, jiems yra priimtinesnis“, – DELFI Dienoje sakė TS-LKD lyderis.
Jis taip pat teigė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų aktyviau reaguoti į tai, kas vyksta.
„Valstybės vadovė, būdama Konstitucijos garantas, dažnai turėtų prisiimti atsakomybę, nes jeigu mes ateitume į tokią situaciją, kurioje opozicija visa bus prispausta visokiais tyrimais, komisijomis, nežinau, ar džiaugsimės, kad dalis visuomenės nėra atstovaujama. Ir čia yra ir prezidentės atsakomybė, ir Seimo pirmininko“, – sakė politikas.
Pasak G. Landsbergio, kol kas atrodo, kad valdantieji persekioja opozicijos narius, priiminėja įstatymų pataisas, nukreiptas prieš konkrečius opozicijos politikus. Tuo metu visi bandymai kelti klausimus apie valdančiųjų reikalus, viskas atsimuša į sieną.
Visą G. Landsbergio atvirą laišką galima skaityti čia.
Karbauskis: išsityčioja, o po to kviečia bendradarbiauti
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tokį G. Landsbergio kvietimą bendradarbiauti įvertino skeptiškai. Anot jo, tokiu būdu bendradarbiauti niekas nekviečia.
„Kada žmogus ar organizacija kviečia ką nors bendradarbiauti, jie niekada neišsityčioja iš to, ką kviečia bendradarbiauti. O čia visas tekstas paremtas tuo: jūs esate neprotingi, jūsų visos reformos neteisingos. Ir priimk tai kaip pasiūlymą bendradarbiauti. Tai dar vienas bandymas pasakyti, kokie mes netinkami, nenormalūs ir dar kažkokie tai. Tai vadinčiau desperacija. Jų tikslas iškart po rinkimų buvo išankstiniai rinkimai – viskas buvo šio scenarijaus etapai. Jie, matyt, visiškai prarado viltį, kad išankstiniai rinkimai bus: mes vadinti fašistais, kuo mes tik nevadinti šitoje desperacijoje ir šitas tekstas yra desperacijos dalis“, – DELFI sakė R. Karbauskis.
Jis taip pat sukritikavo konkrečius G. Landsbergio pasiūlymus. Anot R. Karbauskio, konservatoriai dabar kalba apie gynybos finansavimą, nors jų valdymo laikotarpiu šis finansavimas buvo žemiausias per visą istoriją. Paklaustas, ar tokių skaičių nenulėmė ekonominė krizė, valstiečių lyderis sakė, kad esmė yra tai, ką konservatoriai kalba dabar.
„Kada jie dabar kalba, jie argumentuoja visiškai priešingai. Jie argumentuoja, kad jokios priežastys negali sudaryti aplinkybių, kada galėtų mažėti krašto apsaugos finansavimas, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Kur jie tada buvo su tais pačiais argumentais?“, – klausė R. Karbauskis.
Jis taip pat atmetė kritiką tiek dėl partijų finansavimo modelio, tiek dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės. Anot jo, dėl viso šito spręs Seimas, be daugumos balsų sprendimo nebus. O jeigu kažkuris pasiūlymas prieštaraus Konstitucijai, tai Konstitucinis teismas jį stabdys.
Kalbėdamas apie G. Landsbergio raginimą premjerui S. Skverneliui aiškiai pasakyti, ar jis kandidatuos į prezidento rinkimus, R. Karbauskis teigė, kad kol kas jokio kandidato Sauliaus Skvernelio nėra.
„Premjeras puikiai atlieka savo pareigas ir juos (konservatorius – DELFI), aišku, tai labai nervina. Bus sprendimai dėl rinkimų, dar kol kas nei kandidato Sauliaus Skvernelio, nėra ir šnekėti nėra apie ką. Aš suprantu, kad konservatorių partija prisišnekėjo apie „praimerius“, nes jie labai norėjo turėti vieną kandidatą, kuris nuo jų žegnojasi dabar. Turiu omeny Nausėdą. O kiti kandidatai patys nenori. Ušackas, Žygis Pavilionis gal nori, bet kaip suprantu, partija nenori, kad jie būtų kandidatai. Jie savo problemas bando paslėpti šnekėjimu apie kitus. Pažiūrėkite į partijos vidų, ten partijos skilimu kvepia, kur labai skirtingi požiūriai, grupės žmonių ir jų interesai. Pas mus skilimais nei kvepia, nei jie įvyko, nors buvo apie tai kalbėta“ – DELFI sakė R. Karbauskis.
Pažadėjo, kad nebus uždaryta nė viena ligoninė
LŽVS pirmininkas taip pat teigė, kad dėl daugelio valdančiųjų sprendimų jis kalbasi su žmonėmis ir jie yra patenkinti. Tačiau jis pripažino, kad kai kurie sprendimai, tarkime, mokesčių reforma, po kurios, žadama, žmonėms didės atlyginimai, tikrai galėtų prieš rinkimus lemti rinkėjų sprendimą, kam atiduoti balsą.
„Aš suprantu, kodėl jie (konservatoriai – DELFI) labai nervuojasi. Sprendimas įsigalios nuo sausio 1 dienos, žmonės tai pajus vasario mėnesį gaudami atlyginimus ir jie, matyt, galvoja, kad tai tiesiogiai gali daryti įtaką žmonių teigiamam požiūriui į LŽVS, į Vyriausybę, būsimuose savivaldybių rinkimuose. Kodėl LŽVS laimės visus būsimus rinkimus – vaistų srityje sumažėjo kainos 3-4 kartus, žmonės net netiki, kad šitaip gali sumažėti kainos, kai visos kitos auga“, – sakė jis.
Anot politiko, žmonių istorijos rodo, kad pokyčiai sveikatos apsaugos srityje tikrai yra reikalingi, o valstiečiai tikrai neuždarys nė vienos ligoninės. G. Landsbergis kaip vieną iš kritikos objektų ir pasirinko būtent ligoninių pertvarką.
„Tai, ką daro Sveikatos apsaugos ministerija, yra skaidrinimas sistemos. Ir padarymas, kad žmogus neturėtų galvoti, kur jį paguldys, jis turi žinoti, kad ir kur jį paguldytų, kokią pagalbą suteiktų, ji visur bus kokybiška, laiku suteikta. Dabartinėje sistemoje gali paguldyti tave į lovą kažkokioje ligoninėje mažoje ir tavimi net nesirūpinti. (...) Melas, absoliutus melas yra, kad bus uždarinėjamos regionuose ligoninės. Tai yra tiesiog šlykštus melas. Aš galiu derėtis per jus – nė viena ligoninė uždaryta nebus“, – tikino R. Karbauskis.
Kalbėdamas apie kritiką VRK, R. Karbauskis teigė, kad pirmininkė Laura Matjošaitytė Seimo pasitikėjimą turi, o LŽVS savo atstovės – Jonės Valčiukienės – atšaukti nežada, mat neturi jai priekaištų.
Atsakydamas į kritiką dėl to, kad nebuvo tinkamai ir laiku pasiruošta mokytojų etatinio apmokėjimo tvarkai, R. Karbauskis teigė, kad G. Landsbergis, turint omenyje jo žmonos verslą, apie tai turėtų išvis nekalbėti. Jis žada, kad mokytojams algos tikrai nemažės, nes tai, anot politiko, yra neįmanoma – iki metų pabaigos mokytojų atlyginimams skirti papildomi 17,5 mln. eurų.
„Niekaip nesuprantame, kaip galėtų kam nors mažėti tie atlyginimai, jie didėjo ten, kur teisingai tas darbas padaromas. Kai kurių mokyklų vadovai sabotuoja šitą sprendimą, politizuoja jį. Neįmanoma, kad mažės atlyginimai, juk papildomai skirta pinigų, tai yra didžiuliai pinigai. Ta situacija nebus amžina, ten, kur neteisingai skaičiavo ar skaičiuoja, bus išspręsta. Visi mokytojai gali kreiptis karštąja linija ir jeigu problemos yra, jos bus išspręstos“, – tikino R. Karbauskis.
Seimo pirmininkas mato galimybių bendradarbiauti
Savo ruožtu Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstovė spaudai Karolina Frolovienė perdavė jo poziciją, kad šiame G. Landsbergio kreipimesi nėra nieko naujo, ko nebuvo pasakyta sesijos metu ir priimant strategines reformas.
„Visa šita kritika buvo girdima nuo pat pradžioje tiek viešai, tiek Seimo salėje. Tai komentuoti kažko atskirai nelabai būtų. O dėl paties kalbėjimosi ir tarimosi, pirmininko manymu, geriausiai tai atspindėtų partijų susitarimas dėl referendumo rengimo dėl pilietybės išsaugojimo. Galėtų būti toks variantas, kad partijos susitaria. Tai galėtų būti tas bendradarbiavimas, apie kurį kalbama šiame kreipimesi“, – DELFI perdavė K. Frolovienė.