Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad rugsėjo 11–15 d. vykdys iki šiol neregėto masto karines pratybas „Vostok 2018“. Jose, remiantis oficialiais pranešimais, dalyvaus apie 300 tūkst. sausumos, jūrų ir oro pajėgų karių ir apie 36 tūkst. karinės technikos vienetų.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pabrėžė, kad Sibire ir šalies Tolimuosiuose Rytuose organizuojamos „Vostok 2018“ savo mastu gali nurungti net didžiausias Šaltojo karo laikų sovietų pratybas „Zapad-81“. Jose dalyvavo apie 100–150 tūkst. karių iš Sovietų Sąjungos ir Rytų bloko valstybių.

Vakarų žiniasklaida cituoja Rusijos Federacijos tarybos Gynybos ir saugumo komiteto narį Francą Klincevičių, kuris atvirai pareiškė, kad „Vostok 2018“ skirtos „ataušinti karštas galvas Jungtinėse Valstijose“.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas M. Laurinavičius portalui LRT.lt sakė, kad šiaip jau karinės pratybos Rusijoje – „Vostok“, „Zapad“, „Jug“ ar kitos – nėra netikėtas įvykis, jos organizuojamos reguliariai. Tačiau „Vostok 2018“ išskirtinės dėl iki šiol neregėto dalyvaujančių pajėgų ir karių skaičiaus.

„Ne tik „Vostok 2018“ ar konkretūs puolimo scenarijai, kurie tokiose pratybose nuolat repetuojami, bet ir visa tai, kas vyksta Rusijoje, akivaizdžiai rodo, kad ji ruošiasi karui prieš Vakarus. Ne hibridiniam, o atviram „tikram“ karui, kuriame dalyvauja tankai ir raketos“, – sako M. Laurinavičius.

M. Laurinavičiaus nuomone, „Vostok 2018“ rodo, kad Rusija tokiam scenarijui ruošiasi rimtai ir intensyviai, todėl šių pratybų mastas turėtų kelti dar didesnį nerimą negu kėlė „Zapad 2017“ pratybos, nors ir vykusios Lietuvos pašonėje.

Jis pabrėžia: tai nereiškia, kad toks karas kada nors būtinai ir neišvengiamai įvyks. Bet pastebėti ir suprasti, kad Rusija nuosekliai ir labai sistemingai ruošiasi kariniam konfliktui su Vakarais, su NATO, yra būtina. Toks, pasak M. Laurinavičiaus, yra Rusijos karinės reformos tikslas, o pratybos – tik sudėtinė šios reformos ir bendro karinio pasirengimo dalis.

Eksperto nuomone, Rusijai vykdant pratybas rytuose, nebūtinai turi būti repetuojamas scenarijus veiksmams būtent tame regione. Visas Rusijos karines pratybas, kur jos bevyktų, reikėtų vertinti kaip sudėtines bendro Rusijos pasirengimo kariniam konfliktui dalis, o ne kaip „ženklą“ vienai ar kitai regiono šaliai.

Pasak jo, visos Vakarų šalys ir jų sąjungininkės yra galimas Rusijos taikinys. Rusija kelia grėsmę visiems Vakarams kaip liberalios demokratijos bastionui.

„Konfliktas svarstomas būtent su Vakarais, o repetuojama gali būti viskas, ką tiktai galima sugalvoti. Tikrai nemanau, kad tos pratybos ir sutelktas karių skaičius yra kaip nors susiję su Rusijos bandymu atremti kokią nors konkrečią grėsmę ar net planuoti puolamuosius veiksmus, tarkime, Japonijos ar kitos regiono valstybės atžvilgiu“, – svarsto M. Laurinavičius.

Panašiai, M. Laurinavičiaus nuomone, „Vostok 2018“ ar kitų reguliariai vykstančių Rusijos karinių pratybų nereikėtų sieti su konkrečiais politiniais įvykiais pasaulyje. Pratybos yra ilgalaikio proceso dalis, bet Rusija visuomet jas išnaudoja viešųjų ryšių ir propagandos tikslais.

„Vostok 2018“ – gera proga pademonstruoti, kad savo karine galia Rusija, neva, jau beveik prilygsta arba greitai prilygs JAV, nors, M. Laurinavičiaus įsitikinimu, tai ir smarkiai prasilenkia su realybe.