Baudžiamojo proceso kodekso pataisas rengusi Teisingumo ministerija siūlo, kad paleidimo į laisvę galėtų prašyti ne trumpiau kaip 20 metų kalintys nuteistieji, kuriems skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Šį prašymą nagrinėtų apygardos teismas.
Anot projekto, teismas privalėtų atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį atliekant bausmę, jos poveikį nuteistajam, ar jis pripažįsta kaltę, gailisi.
Be to, pretenduoti išeiti į laisvę galėtų tik tas nuteistasis, kuris yra atlyginęs nukentėjusiesiems ne mažiau kaip pusę teismo priteisto civilinio ieškinio.
Jeigu teismas nuspręstų pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, jam negalėtų būti skiriamas trumpesnis nei penkeri ir ilgesnis nei dešimt metų laisvės atėmimo terminas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Atlikdami šią 5 – 10 metų bausmę, nuteistieji galėtų būti paleidžiami lygtinai.
Apygardos teismui atmetus nuteistojo iki gyvos galvos prašymą, jis galėtų rašyti skundą Apeliaciniam teismui.
Sprendžiant dėl tokio nuteistojo paleidimo, procese numatyta teisė dalyvauti nukentėjusiesiems ar jų atstovams.
Minėtoms pataisoms reikia ir Vyriausybės, ir Seimo pritarimo.
Dabar galioja Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, kad „jeigu Baudžiamasis kodeksas numato galimybę švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, švelninamos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu 25 metai“.
Pernai gegužę Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.
Strasbūro teismo teigimu, nors pavojų keliantys asmenys gali būti nuolat kalinami, tačiau net įvykdžiusieji šiurpiausių nusikaltimų „išsaugo esminį žmoniškumą ir turi savyje galimybių pasikeisti“. Anot teismo, negalima iš nuteistojo atimti vilties, kad jis kada nors išpirks savo kaltę.
Europos Žmogaus Teismų Teismas nustatė, kad prezidento malonės sistema Lietuvoje faktiškai nesuteikia iki gyvos galvos įkalintam asmeniui galimybės žinoti, ką jis arba ji turėtų padaryti, kad būtų paleistas, ir kokiomis sąlygomis. Be to, Lietuvoje nėra teisminio persvarstymo sistemos, kuri visiškai arba iš dalies atleistų nuo įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.
Strasbūro teismas yra paskelbęs, kad Lietuva tokiu būdu yra pažeidusi aštuonių nuteistųjų teises, garantuojamas Europos žmogaus teisių konvencijoje.
Teisingumo ministerijos žiniomis, dabar dėl to paties į teismą papildomai kreipėsi 18 nuteistųjų iki gyvos galvos.
Šuo metu Lietuvoje yra 122 iki gyvos galvos nuteistų kalinių, dauguma iš jų kali Lukiškėse.