Finansų ministerija parengė ir skubos tvarka teikia įstatymo pataisą, kuria jai suteikiama teisė skolintas lėšas naudoti su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams finansuoti.
2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisa bus svarstoma Vyriausybės pasitarime trečiadienį.
Pernai planuojant 2018 metų biudžetą buvo teigiama, kad Lietuvos gynybos finansavimas šiemet pasieks 2,006 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau dėl spartesnio nei prognozuota šalies ekonomikos augimo, šis rodiklis gali būti kiek mažesnis.
Liepos pradžioje paskelbtose NATO projekcijose teigiama, kad Lietuvos gynybos biudžetas šiemet turėtų sudaryti 1,96 proc. BVP, tačiau Lietuvos vyriausybė pažadėjo NATO, kad 2 proc. rodiklis bus pasiektas.
Lietuvos ekonomikos augimo prognozes Finansų ministerija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atnaujins šių metų rudenį. Atsižvelgiant į jas bus sprendžiama dėl skolintų lėšų naudojimo gynybos finansavimo įsipareigojimams užtikrinti.
2 proc. BVP yra NATO dokumentuose užfiksuotas standartas, ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikuoja šalis, kurios jo nepasiekia.
BNS skaičiavimais, jei ekonomikos augimo prognozės rudenį nebūtų keičiamos, papildomai krašto apsaugai reikėtų atseikėti apie 18 mln. eurų.
Lietuva pagal gynybos išlaidas, lyginant su ekonomikos dydžiu, užima šeštą vietą NATO.
Pagal dabartinį projektą, šiemet krašto apsaugai Lietuva numato skirti 873 mln. eurų. Absoliučiais skaičiais mažesnį biudžetą turi aštuonios Europos šalys – Juodkalnija, Albanija, Liuksemburgas, Slovėnija, Estija, Kroatija, Latvija ir Bulgarija.