Didžioji korupcinė byla: ar Lietuvai teks mokėti baudą?

Įsibėgėjus visą Lietuvą išjudinusios koncerno „MG Baltic“ korupcinės bylos teismo procesui, Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas prasitarė, kad norėjo nutraukti politiko karjerą, o teisininkas Vytautas Nekrošius teigia, kad Lietuva jau praktiškai pralaimėjo bylą Strasbūro teisme.

Gentvilas norėjo baigti karjerą

Apie rezonansinę bylą idėjų festivalio „Laisvės piknikas“ metu diskutavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, Vilniaus universiteto teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras, politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris, žurnalistas Šarūnas Černiauskas, žurnalistė Jurga Tvaskienė.

„Ši byla turi milžinišką poveikį ir jau turėjo praėjusiuose Seimo rinkimuose: atsiminkime politinį lyderį Eligijų Masiulį, kuris be 5 minučių buvo suvokiamas kaip būsimasis ministras pirmininkas, o partija – kaip potenciali rinkimų nugalėtoja“, – teigė diskusijos moderatorius žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Paklaustas, apie bylos poveikį, E. Gentvilas prasitarė, kad galvojo apie politiko karjeros nutraukimą. „Po gegužės 12 dienos, kai buvo atliktos kratos ir rasti pinigai, norėjosi nusispjauti į viską ir pasakyti: eikit velniop“, –apie savo pirminę reakciją pasakojo E. Gentvilas.

Anot jo, tikriausiai daugelis Lietuvoje manė, kad jis yra prisidėjęs prie korupcijos skandalo. Tačiau dabar, teigė jis, paviešinus kaltinamąjį aktą, matoma, kad jo pavardė ten nefigūruoja. „Bet man buvo šokas, norėjau nusispjauti. Bet ką žmonės pagalvos? Žiūrėk, šitas deda į krūmus, turbūt kažkas ten yra. Tada teko su Remigijumi Šimašiumi imtis lyderystės ir, kaip žinote, rezultatai buvo geresni nei liberalai yra turėję iki tol“, – praėjusius rinkimus atsiminė Seimo narys.

Tačiau, kaip teigė Liberalų Sąjūdžio lyderis, pilietinei visuomenei buvo suduotas skaudus smūgis. „ Padaugėjo žmonių, kurie sakė neisią į rinkimus. Bijau, kad tarp jų buvo daug jaunų žmonių. Mūsų darbas atstatyti pasitikėjimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad E. Masiulis turėtų atsiprašyti visuomenės.

Įžvelgia teigiamą aspektą

R. Juknevičienė kalbėjo apie trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes. „Mačiau pirminę žmonių reakciją. Buvo šokas, nusivylimas“, – kalbėjo ji.

Tačiau politikė kvietė į šią situaciją žiūrėti pozityviai – tai proga apsivalyti politinei sistemai. „Labai sustiprėjo mūsų tarnybos. Korupcija prasidėjo ne vakar, ne 2016 metais prieš pat rinkimus. Tai tesėsi ilgai. Tai beveik 20 metų tendencijos. Ir daugybė atvejų yra tokių, kai nebuvo pagauti už rankos, esu tuo tikra. Galbūt galėjo būti dar skandalingesnių įvykių, bet dėl mūsų valstybės tarnybų nesubrendimo, nesugebėjimo dirbti tai neįvyko“, – teigė politikė. Anot jos, verslo įtaką politikai buvo galima pastebėti nuo 2000 metų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas savo ruožtu tikino, kad ne visi Lietuvos politikai ir verslininkai yra blogi. Jis taip pat pridūrė, kad tyrimo tikslas nebuvo ištirti Liberalų sąjūdžio partiją.

„Parodėme ne tik šešėlinę politikos dalį, bet ir masinius interesų konfliktus, kai kurių žiniasklaidos priemonių nesąžiningas sąjungas. Dabar turime galimybę visa tai pakeisti, – diskusijoje pasakojo politikas. – Galime sukurti sąlygas, kad valstybinės institucijos reaguotų proaktyviai į teisės pažeidimus. Prieš tyrimą man teko susitikti su specialiųjų tarnybų vadovais. Matėme, kad kai kurios valstybės sritys yra pilkosios zonos. Pavyzdžiui „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos krašto apsaugos sistema. Buvo sritys, į kurias neįžengdavo net teisėsauga. Tai buvo valstybės valstybėje. Pilkųjų zonų negali būti“.

Kvestionavo tyrimo selektyvumą

E.Gentvilas replikuodamas teigė nemanantis, kad tyrimas nukreiptas tik į liberalų partiją. Jis paaiškino, kad nė kalbos negali būti apie dabartinio Liberalų sąjūdžio neteisėtus veiksmus. Tačiau V. Bako jis klausė, kodėl tyrimo medžiagoje nekalbama apie kitų partijų ryšius galimus. „Vienintelė išviešinta VSD pažyma kalba apie liberalus. Mums tai skaudu, bet tiek to. Apie Jūsų partnerių valdančiojoje koalicijoje esančios socialdemokratinės darbo partijos veiksmus, kuri valdė tuo metu „Lietuvos geležinkelius“, nekalbama. Tyrimus reikėtų tęsti, bet turi būti vienodi standartai“, – sakė jis.

Panašios pozicijos laikėsi ir R. Juknevičienė, kalbėdama apie pažymoje minimą Algirdo Butkevičiaus vaidmenį „Nukem“ ar „Rosatom“ dalyje. „Vytautas ( V. Bakas – DELFI) uždarame posėdyje, gal per daug čia neišviešinsiu, labai griežtai kalbėjo šito epizodo atžvilgiu. Tačiau tyrimo pabaigoje šito nebeliko. Ar tai nebuvo koks nors susitarimas su R. Karbauskiu, kad to nebūtų? Ne V. Bako, jis geriau žino. Bet faktas, kad to, ką mes matėme pradžioje, „Nukem“, A. Butkevičiaus aplinka, M. Bastys, galutiniame tyrime, išvadose – nebeliko“, – teigė R. Juknevičienė.

„Tarnybos nuolat informuodavo politikus, pavyzdžiui, apie tai kas vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“, energetikos sektoriuje ir panašiai. Deja, kai gauni slaptą žvalgybinę informaciją, tai labai sudėtinga sugalvoti, kaip apsaugoti valstybės interesus“, – replikavo V. Bakas.

Lietuvai teks mokėti baudas?

Rezonansinė korupcijos byla diskusijos metu buvo aptarta ir iš teisinės pusės. Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras, paklaustas, ar nereikėtų sugrąžinti galimybę verslui remti politines partijas, teigė, kad dabartinis politinių partijų finansavimo būdas yra geresnis.

„Net ir tuo atveju, jeigu būtų leidžiama finansuoti politines partijas, niekas negali paneigti, kad neapskaitytų lėšų vis tiek būtų“, – teigė Seimo narys.

Anot Vilniaus universiteto teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Nekrošiaus, korupcija yra ne tik politikų, bet ir visuomenės problema. „Vienai pusei reikia nustoti imti, tada kita pusė nustos duoti. Aš galvoju, kad kol 70 procentų visuomenės sutiktų duoti kyšį, jeigu tai išspręstų jų problemas, tol egzistuos ši problema“, – kalbėjo jis.

Jo nuomone, Lietuva jau pralošė bylą Strasbūro teisme. V. Nekrošius įsitikinęs, kad ši byla pasieks Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Lietuvai teks mokėti baudas. Anot jo, byla buvo politizuota ir nebeliko nekaltumo prezumpcijos. „Gyvendami teisinėje valstybėje, turime suvokti vieną dalyką – visi, net patys blogiausi, turi turėti Konstitucijos suformuotas teises“, – pasakojo teisininkas.

Diskusijoje savo nuomonę pareiškė ir žiniasklaidos atstovai Jurga Tvaskienė, Vytautas Bruveris ir Šarūnas Černiauskas. J. Tvaskienės teigimu, šios bylos negalime laikyti liberalų partijos pabaiga – jiems teks apsivalyti ir įrodyti, jog jie pasikeitė.

V. Bruveris pastebėjo, kad liberalų partijos rinkėjai yra fanatiškai ištikimi, o susidariusi situacija yra palankiausia Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariams.

Š. Černiauskas teigė, kad negali būti, jog liberalų vadovybė nežinojo, kas vyksta partijoje. „Daugelis jaunų žmonų ištikimai žiūrėjo į Liberalų sąjūdį. Aš tikėčiausi, kad nemaža dalis jų, taps nusivylusiais rinkėjais, kurie tiesiog neis prie balsadėžių. Tai viena didžiausių žalų, kurias valstybei padarė ši istorija“, – sakė Š. Černiauskas.