Uždrausti rūkyti lauko kavinėse ir balkonuose bei įvesti naujus reikalavimus rūkalų gamintojams ir pardavėjams – šių Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymų veiksmingumu nėra tikri nei gyventojai, nei verslininkai. Dalis jų teigia, kad Lietuva imasi įgyvendinti idėjas, kurių daugelis šalių po išsamių tyrimų atsisakė kaip neveiksmingų ir nepasiteisinančių. Pavyzdžiui, siūlymas įvesti vienodą cigarečių pakuotę vos nevirto Europos Sąjungos direktyva, tačiau jos atsisakyta, nes stigo efektyvumo įrodymų. Verslininkai piktinasi ir kad ministerija su jais nesitarė.
„Australijoje po bendrinės tabako gaminių pakuotės įvedimo KMPG atliktos studijos duomenimis, nelegali tabako rinka kilo 30 proc. Pas mus, kaip žinome, nelegali tabako gaminių rinka sudaro 17,7 proc., tai yra kainuoja valstybei apie 540 mln. eurų nesurinktų akcizų. Tai jeigu mes perkeltumėm Australijos patirtį į Lietuvą, bent 1 proc., tarkim, pakiltų kontrabandos lygmuo Lietuvoje, tai akcizų prasme kainuotų Lietuvai apie 3 mln. eurų“, – skaičiavo Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdantysis direktorius Arnas Neverauskas.
„Aš manau, jog bent poros metų pereinamojo laikotarpio tikrai reikėtų, kad visas verslas, visos prekybos įmonės ir vietos pasiruoštų tam tinkamai. Nes reikia suprasti – tai susiję su naujos įrangos pagaminimu arba esamos įrangos adaptavimu“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.
Policija užsimena, kad kontroliuoti tokius pažeidimus, kaip rūkymas balkonuose, būtų sudėtinga, ir primena, kad pareigūnų prioritetas yra pažeidimai, dėl kurių kyla grėsmė žmonių sveikatai arba gyvybei, todėl visų pirma reaguotų į tokius pranešimus.
„Būtų sudėtinga reaguoti į tokius smulkmeniškus įvykius, nes išties, kada policija reaguoja į rimtesnes nusikalstamas veikas, kada nagrinėjami yra skundai, tai bus atimamas tam tikras laikas iš kitų žmonių“, – kalbėjo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profsąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.
Lauko kavinių vadovai sako pernelyg nesijaudinantys – esą patirtis rodo, kad klientai prie pokyčių prisitaiko. Tuo įsitikinę ir sveikuoliai, pabrėžiantys, kad nerūkantieji taip pat turi teisę būti apsaugoti nuo žalingo nikotino poveikio.
„Bandėme padaryt, kad šeimos pusėje, zonoje būtų nerūkoma, o toje „lounge“ zonoje būtų rūkoma. Tačiau kai matai, kad sėdi tėveliai, šalia pasistatę vežimuką su vaikais, ir jie patys rūko, tai mes nusprendėme tiesiog leist visoj terasoje rūkyti. Amerikoje yra įprastas dalykas, kad sėdi lauko terasoje, išeini už terasos ribų, parūkai. Manau, kad su laiku būtų priprantama ir Lietuvoj prie to“, – svarstė restorano vadovė Indrė Markulytė.
„Kai žmonės, kurie turi priklausomybę rūkymui, ima aiškinti, kad čia yra jų teisė rūkyti ir negalima pažeisti, tai jie lygiai taip pat turi prisiminti, kad ir žmonės, kaimynai balkonuose, kavinėse ir skveruose taip pat turi teisę būti apsaugoti nuo žalingo nikotino poveikio“, – teigė Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis.
Sveikatos apsaugos ministerija planuoja, kad tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos turėtų įsigalioti nuo 2020 m. lapkričio.