Vertindamas Baltijos šalių ir Izraelio premjerų susitikimą E. Račius atkreipia dėmesį, kad tai – naujas posūkis ne tiek Baltijos šalių ir Izraelio dvišaliuose ar daugiašaliuose santykiuose, kiek Izraelio ir Europos Sąjungos (ES) santykiuose. Kaip teigia profesorius, galima daryti išvadą, kad Izraelis ėmėsi taktikos Baltijos valstybes padaryti savo atstovėmis ES.
„Iš to, kas buvo pasakyta (matyt, daug kas ir nebuvo pasakyta) [galima daryti išvadą], kad Izraelis dabar ėmėsi strategijos ar bent jau taktikos iš Baltijos valstybių padaryti (nežinau, ar taip reikėtų sakyti) Trojos arklius ES arba bent jau pleištą. Izraelio ministras pirmininkas tai akcentuoja labai atvirais žodžiais“, – sako E. Račius.
Jo pastebėjimu, Baltijos valstybės formaliai palaiko Briuselio poziciją, tačiau penktadienio spaudos konferencijoje visi premjerai išreiškė paramą Izraeliui: „Lietuvos ministras pirmininkas aiškiai pasakė – mums atsivėrė akys, mes matome kitaip ir dabar mes jau būsime kitoje pusėje, suprask, Izraelio pusėje, ir dabar persakysime tas nuoskaudas, išsakysime tas neteisybes, kurias ES Izraeliui daro. Šia prasme išties galėtų būti labai didelis lūžio momentas, nebent Lietuvos ministras pirmininkas, galbūt šiek tiek Latvijos ir Estijos, padarė retorines figūras.“
E. Račius neatmeta, kad premjerai tiesiog galėjo išsakyti palaikymą, tačiau iš tiesų neketinama keisti šalių pozicijos.
Profesorius svarsto, kad Izraelis savo tikslams pasiekti galėjo pasirinkti Baltijos šalis dėl jų jaučiamos kaltės už dalyvavimą Holokauste Antrojo pasaulinio karo metais. E. Račius primena, kad anksčiau Izraelio politikai neretai primindavo šiuos įvykius ir Lietuvai.
„Vienas iš spekuliatyvių atsakymų galėtų būti tai, kad Lietuva jaučiasi skolinga žydų tautai, Izraeliui. Ilgą laiką iš pačių aukščiausių Izraelio pareigūnų buvo į Lietuvą mėtomi kaltės akmenukai – prisipažinkite, ką darėte Antrojo pasaulinio karo metais. Atrodo, iš to išbridome, bet tas kaltės jausmas (vienoks ar kitoks), matyt, yra ir tuo Izraelis labai sėkmingai naudojasi“, – sako E. Račius.
Jis svarsto, kad susitikimu galėjo pasinaudoti ir Baltijos šalys, kurios turėjo galimybę parodyti Izraeliui, jog suartėjimas su Rusija Baltijos šalims nėra priimtinas. Vis dėlto, atkreipia dėmesį profesorius, per spaudos konferenciją, nė vienas iš ministrų pirmininkų tokios pozicijos neišreiškė.
„Spaudos konferencijoje to vis dėlto to neišgirdome, nors kai kurie žurnalistų klausimai buvo labai geri, labai tiesmuki. Čia galima pagirti ministrus pirmininkus, kad jie sugebėjo diplomatiškai išsisukti, bet, kita vertus, galima nusivilti, kad nebuvo atsakyta“, – teigia E. Račius.
Jo nuomone, Izraelio ir Baltijos šalių santykiai daugeliui Lietuvos gyventojų nėra tokie aktualūs kaip Izraelio požiūris į Rusiją: „Kol kas nepanašu, kad Lietuva ar kitos Baltijos šalys būtų įrodžiusios Izraeliui, jog Rusija išties yra, kaip viena žurnalistė paklausė, terorizmą eksportuojanti šalis.“
E. Račiaus vertinimu, Izraeliui santykiai su Rusija svarbūs dėl taktinių tikslų – Rusija yra labai svarbi žaidėja Vidurio Rytuose, todėl Izraelis, anot E. Račiaus, tikisi per ilgą laiką paveikti Rusijos vyriausybę, kad ji nebebūtų tokia draugiška Iranui ir Sirijai.
„Tai nėra vienos dienos dalykas. Turbūt B. Netanyahu negalvoja, kad jo kadencijos metu Rusija bus paveikta Izraelio naudai, bet tiesiog investuojama, kad kitos vyriausybės testų tą darbą. Galbūt Rusija tada šiek tiek atsitrauktų nuo paramos toms šalims, kurios Izraeliui [...] tariamai kelia didžiausią grėsmę“, – sako E. Račius.
Pagal LRT RADIJO laidą „Lietuvos diena“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.