Savivaldybė sugalvojo originalų pasiaiškinimą
Tiesa, Statybos inspekcija DELFI informavo, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo sprendimas bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Aukšta metalinė tinklo tvora stovi šalia Druskininkų mero R. Malinausko namo, valstybinėje žemėje. Tokiu būdu žmonės negali patekti į aptvertą teritoriją, kurioje yra vandens telkinys. Valstybinės žemės privalumais gali naudotis tik R. Malinauskas.
Tačiau savivaldybė įnirtingai aiškina, kad vandens telkinys yra tiesiog hidrotechninis įrenginys, o tvora skirta tam, kad apsaugotų miesto gyventojus ir svečius nuo įkritimo į jį. Vis dėlto šalia tyvuliuoja ir kitas ežeras, bet savivaldybė nesuka galvos, kad į jį gali įkristi poilsiautojai – šis ežeras nėra aptvertas.
Kaip bebūtų, institucijoms prie mero namų valstybinėje žemėje stovinti tvora jau seniai kelia galvos skausmą.
Patikrinimą teritorijoje Nacionalinė žemės tarnyba buvo atlikusi dar 2016 metų rudenį, tačiau tuomet tarnybą įtikino Druskininkų savivaldybės paaiškinimas, kad tvenkinys valstybinėje žemėje yra „hidrotechninis įrenginys“, o tvora valstybinėje žemėje saugo žmones nuo įkritimo į įrenginį.
„Minėta tvora atskiria Vijūnėlės parką nuo atviro hidrotechninio įrenginio, skirto paviršinio vandens surinkimui. Patikrinimo metu Druskininkų savivaldybės atstovai nurodė, kad Vijūnėlės parke lankosi įvairaus amžiaus žmonės. Savivaldybės atstovai taip pat nurodė, kad jie šiam atviram hidrotechniniam įrenginiui neturi galimybės paskirti gelbėtoją, todėl tvora yra reikalinga užtikrinti visuomenės saugumą“, – rašoma NŽT žemės naudojimo patikrinimo akte, surašytame 2016 metų rudenį. Jame rašoma, kad tvora nepažeidžia viešojo intereso.
Tuo, kuo patikėjo NŽT, prokurorai nepatikėjo
Tačiau Druskininkų savivaldybės paaiškinimas apie hidrotechninį įrenginį ir nuo nelaimių saugančią tvorą neįtikino prokurorų. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Marijus Šalčius konstatavo, kad viešas interesas yra pažeistas. „Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tvora nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ji ne tik stovi valstybinės žemės sklype, bet ir užkerta kelią patekti į dalį valstybinės žemės sklypo. O naudotis šia izoliuota sklypo dalimi turi teisę tik žemės sklypų savininkas R. Malinauskas (patekimas į valstybinės žemės sklypo dalį yra galimas tik per R. Malinauskui priklausantį žemės sklypą).
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis objektas (tvora) ne tik stovi valstybinėje žemėje, bet ir apriboja laisvą ir netrukdomą disponavimą valstybinės žemės sklypo dalimi, tokiu būdu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos, kaip minėtos žemės sklypo dalies savininkės, teisėti interesai, o kartu ir viešasis interesas“, – rašoma prokuroro nutarime.
Prokuroras taip pat paneigė savivaldybės žodžius apie hidrotechninį įrenginį greta mero namų. „Apibendrinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad žemės sklypo tvora aptvertoje dalyje esantis vandens telkinys, skirtingai nei teigia savivaldybė, neatitinka hidrotechninio įrenginio sąvokos“, – konstatuojama prokuroro M. Šalčiaus nutarime.
Po prokuroro kreipimosi sujudo valdininkai
Taigi prokuroras įpareigojo NŽT imtis veiksmų, kad teisės aktų pažeidimai būtų pašalinti. Būtent dėl to NŽT pernai sausį atliko dar vieną patikrinimą ir tada jau pakeitė savo poziciją dėl tvoros teisėtumo. Prieš tai nemačiusi būtinybė reikalauti tvoros pašalinimo, po prokuratūros įsikišimo NŽT jau elgėsi visai kitaip.
Po dar vieno patikrinimo NŽT surašė nurodymą Druskininkų savivaldybei pašalinti tvorą valstybinėje žemėje. Kadangi anksčiau ji buvo pripažinta bešeimininke ir dabar ją valdo savivaldybė. Jei to padaryta nebus, NŽT žurnalistams pernai kovą teigė, kad kreipsis į teismą.
„Tvora šiuo metu nėra bešeimininkė – ji 2014 m. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimu perduota Druskininkų savivaldybės nuosavybėn. Tvora įtraukta į Druskininkų savivaldybės turto apskaitą kaip ūkinis inventorius. NŽT 2017-01-20 atlikus valstybinės žemės sklypo naudojimo patikrinimą, ir nustačius, kad ginčo tvora apriboja priėjimą prie nesuformuoto valstybinės žemės ploto, Druskininkų savivaldybės administracijos yra raštu paprašyta iki 2017-04-01 pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Jeigu iki nustatytos datos Druskininkų savivaldybės administracija nesiims reikiamų priemonių laisvam priėjimui prie nesuformuoto valstybinės žemės ploto užtikrinti, dėl įpareigojimo Druskininkų savivaldybės administraciją pašalinti kliūtis, trukdančias patekti prie valstybinės žemės ploto, NŽT kreipsis į teismą“, - tuomet komentavo NŽT atstovas Ruslanas Golubovas.
Tačiau NŽT balandžio pabaigoje nusprendus patikrinti, ar įvykdytas nurodymas atlaisvinti valstybinę žemę, išryškėjo įdomi situacija. Pareigūnai surado tą pačią tvorą, tik joje atsirado varteliai.
NŽT kelis mėnesius negalėjo nuspręsti, ar toks poelgis gali būti laikomas tinkamu valstybinės žemės atlaisvinimu. Galiausiai ši institucija priėmė sprendimą, jog periodiškai tikrins teritoriją greta mero kiemo ir stebės, ar varteliai valstybinėje žemėje nėra rakinami.
„NŽT direktoriaus pavedimu bus periodiškai tikrinama, ar Druskininkų savivaldybė laikosi 2017-04-21 žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyto įsipareigojimo nerakinti vartelių tvoroje“, – 15min yra komentavusi NŽT atstovė Renata Remeikaitė.
Ji taip pat tuomet teigė, kad Druskininkų savivaldybei gali atitekti ir daugiau laisvos valstybinės žemės toje vietoje. Tarp mero valdų ir savivaldybės valdomos parko teritorijos yra įsiterpęs valstybinės žemės lopinėlis, kuris pateko į neteisėtai užtvertą teritoriją, o dabar svarstoma jį perduoti savivaldybės žinion: „Taip pat direktorius pavedė teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl tolimesnio apie 2 arų valstybinė žemės ploto (vandens telkinio dalies) suformavimo ir sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu bei perdavimo panaudos teise Druskininkų savivaldybei.“
Statybos inspekcija įpareigojo tvorą pašalinti
Galiausiai į kovą su tvora valstybinėje žemėje įsitraukė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Jos pareigūnai nustatė, kad valstybinę žemę aptverianti tvora prie mero namų yra neteisėta ir įpareigojo ją pašalinti iki liepos mėnesio.
Statybos inspekcijos Kauno departamentas nustatė, kad statinys nėra teisėtas. Pagal teisės aktus, norint statyti statinį nuosavybės teise nevaldomoje žemėje, privalomas šios žemės valdytojo rašytinis sutikimas. Nustatyta, kad šiuo atveju tokio sutikimo nebuvo.
„Surinkus faktinę informaciją ir gavus Nacionalinės žemės tarnybos atsakymus nustatyta, kad tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nėra davusi sutikimo tvoros statybai. Departamentas surašė Druskininkų savivaldybės administracijai privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus, t. y. nugriauti minimą tvorą arba pateikti privalomą Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą“, – 15 min tuomet komentavo Statybos inspekcijos atstovė Ligita Luščiauskaitė.
Druskininkų savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė anuomet žurnalistams teigė, jog, savivaldybės nuomone, Statybos inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra neteisėtas.
Savivaldybė aiškino, kad buvusi bešeimininkė tvora teismo sprendimu Druskininkų savivaldybės nuosavybėn perduota 2014 metais. Pasak savivaldybės, nagrinėjant šią civilinę bylą Nacionalinė žemės tarnyba, būdama šalimi ir teikdama išvadas teisme, sutiko, kad minėta tvora būtų perduota Druskininkų savivaldybės nuosavybėn. Taigi savivaldybė mano, kad tokiu būdu tarnyba neprieštaravo tvoros buvimui valstybinės žemės sklype.
Tvora domėjosi ir STT
DELFI primena, kad 2013 metais situaciją dėl galimos žemgrobystės teritorijoje nagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba atsisakė pati pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nerado nusikaltimo sudėties, tačiau konstatavo, jog neteisėto statinio privalumais naudojosi šalia gyvenantis Druskininkų meras R. Malinauskas.
„Darytina išvada, kad R. Malinauskas, kaip savivaldybės vadovas, ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti interesų konflikto, bet ir pats neatlygintinai naudojosi neteisėto statinio – tvoros sudarytais privalumais“, – anksčiau konstatavo STT.
STT pasitelkti ekspertai taip pat paneigė savivaldybės žodžius apie tai, kad tvenkinys greta R. Malinausko namo yra hidrotechninis įrenginys.
Teismas priėmė R. Malinauskui ir savivaldybei palankų sprendimą
Vis dėlto Druskininkų savivaldybė nesutiko su Statybos inspekcijos privalomuoju nurodymu ir kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus su ieškiniu, prašydami panaikinti inspekcijos 2018 metų sausio 12 dienos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendime teigiama, kad esminis ginčas tarp proceso dalyvių yra dėl NŽT kaip valstybinio žemės patikėtinio pozicijos. Statybos inspekcija nurodė, kad NŽT aiškiai yra išreiškusi savo valią dėl ieškovui, Druskininkų savivaldybei, nuosavybės teise priklausančios tvoros valstybinėje žemėje, t y. sutinka, kad tvora stovėtų valstybinėje žemėje. Atsakovo, Statybos inspekcijos, atstovė teisme nurodė, kad NŽT nėra išdavusi sutikimo tvorai statyti valstybinėje žemėje. Tuo tarpu pati NŽT, trečiasis asmuo, teisme nurodė, kad pastatytiems statiniams valstybinis žemės patikėtinis sutikimų neišduoda.
Teismo sprendime teigiama, kad Statybos inspekcija yra gavusi NŽT atsakymą, kad NŽT nėra davusi sutikimo Druskininkų savivaldybei valstybinėje žemėje įrengti tvorą. Todėl, anot VTPSI, tvora yra nelegali.
Tačiau išaiškėjo įdomi detalė, nors NŽT pati anksčiau reikalavo pašalinti tvorą iš valstybinės žemės ir nustatė pažeidimus, galiausiai ji dar kartą pakeitė savo nuomonę ir teisme ėmė aiškinti, kad neturi pagrindo prieštarauti tvoros valstybinėje žemėje egzistavimui.
„Visgi iš byloje pateikto NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. rašto Druskininkų savivaldybės administracijai matyti, kad jame nurodoma, kad NŽT nevertina tvoros valstybinėje žemėje teisėtumo fakto ir neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad valstybinėje žemėje stovėtų Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora”, - teigiama teismo sprendime.
Būtent šis raštas, NŽT adresuotas Druskininkų savivaldybei, byloje tapo esminis ir turėjo didelės įtakos teismo sprendimui. Įvertinęs tokią NŽT poziciją teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai. Tai reiškia, kad nutarta panaikinti Statybos inspekcijos 2018 metų sausio 12 dienos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. Tai reiškia, kad tvora gali toliau stovėti kaip stovėjusi.
Statybos inspekcija teismo sprendimą apskundė
DELFI susisiekė su Statybos inspekcija ir paklausė, kaip ši vertina šių metų liepos 17 dienos teismo sprendimą. Jos atstovė Ligita Luščiauskaitė DELFI teigė, kad inspekcija pateikė apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui.
„Inspekcija mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, klaidingai ir neišsamiai vertino į bylą pateiktus rašytinius dokumentus, neatsižvelgė į imperatyvias statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir į tai, kad inspekcija, gavusi informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus apie tai, kad tvoros statybai sutikimas nebuvo išduotas, privalėjo surašyti nurodymą. Dėl to buvo priimtas neteisėtas 2018-07-17 sprendimas byloje, kuris turi būti panaikintas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalimi, inspekcija 2018-08-16 pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018-07-17 priimtą sprendimą civilinėje byloje ir atmesti ieškovų Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės administracijos ieškinį”, - DELFI informavo VTPSI atstovė.
Nacionalinė žemės tarnyba atsakomybės kratosi
Kadangi Druskininkų savivaldybei adresuotame rašte NŽT atstovai teigė, kad ši institucija nevertina tvoros valstybinėje žemėje teisėtumo fakto, DELFI paklausė pačios NŽT, kuo šis atvejis išskirtinis, nes iki šiol tarnyba daugybę kartų yra reikalavusi pašalinti tvoras iš valstybinės žemės.
Vis dėlto atsakydama į šį klausimą NŽT atstovė Renata Remeikaitė tiesaus atsakymo nepateikė, tik pakartojo tai, ką jau yra rašiusi Druskininkų savivaldybei.
„Atsižvelgdama į tai, kad inžinerinis statinys – tvora, esanti žemės sklype Turistų g., Druskininkuose, yra pastatyta 1995 metais ir kaip nekilnojamasis daiktas yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o šis faktas nėra nuginčytas, Nacionalinė žemės tarnyba nevertina tvoros buvimo valstybinėje žemėje fakto teisėtumo. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nenumato valstybinės žemės sklypo Turistų g. 13, Druskininkuose, perduoti naudotis kitiems asmenims – ne tvoros savininkui, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad valstybinėje žemėje stovėtų Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas – tvora, ar reikalauti ją pašalinti. Taip pat pažymime, kad teisme nagrinėtoje byloje NŽT buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ne šalis”, - aiškino R. Remeikaitė.
Kaip bebūtų, NŽT garsiosios Druskininkų tvoros atveju poziciją keitė bent tris kartus. Iš pradžių pažeidimų nenustatė. Kai įpareigojo prokuroras ginti viešąjį interesą, pažeidimai buvo nustatyti. O galiausiai Druskininkų savivaldybei atsiųstame rašte, kuris teismo byloje tapo esminis, vėl teigė, kad dėl tvoros neturi jokių pretenzijų.
DELFI paklausė NŽT, kodėl ji vis keitė savo nuomonę. Vis dėlto R. Remeikaitė su tuo nenorėjo sutikti: „Nacionalinė žemės tarnyba nekeitė pozicijos. 2013 m. kovo 21 d. buvo konstatuota, kad minima metalinio tinklo tvora atitveria dalį valstybinės žemės ir riboja galimybę prieiti prie valstybinės žemės. Tačiau situacija keitėsi – vėliau valstybinėje žemėje buvo suformuoti sklypai. 2013 m. lapkričio 27 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės, dalis žemė tapo privati.
Teismo sprendimu bešeimininkiu daiktu pripažinta tvora (įtraukta į Druskininkų savivaldybės turto apskaitą) ribojo priėjimą prie valstybinės žemės tik ties nedideliu (apie 2 arų) vandens telkiniu. Druskininkų savivaldybės administracijos atstovai 2016 m. rugsėjo 12 d NŽT vykdyto patikrinimo metu nurodė, kad „tvora reikalinga užtikrinti visuomenės saugumui, nes šiam atviram hidrotechniniam įrengimui nėra galimybės paskirti gelbėtojo“. Druskininkų savivaldybė buvo įpareigota užtikrinti priėjimą prie minėto vandens telkinio.”
Taip pat DELFI pasidomėjo, kas kiek laiko NŽT pareigūnai ateina patikrinti, ar varteliai, per kuriuos galima patekti į valstybinę žemę, nėra užrakinti.
„Priėjimo galimybė prie valstybinės žemės (tiksliau – vandens telkinio) Turistų g. 13 yra sudaryta. Nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo atlikti 5 patikrinimai vietoje. Visus 5 kartus varteliai buvo neužrakinti, praėjimas laisvas”, - atsakė NŽT atstovė R. Remeikaitė.
DELFI bandė sužinoti, kaip situaciją vertina Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas. Tačiau telefonu jis buvo nepasiekiamas. O į jam ir savivaldybės atstovėms spaudai adresuotą el. laišką atsakiusi Diana Sinkevičiūtė suteikė tik tiek informacijos: „Druskininkų savivaldybės meras atostogauja iki rugsėjo 7 dienos.”
