„Rugpjūčio 23-iąją širdimi prisiminkime Baltijos kelio vienybę su visais į laisvę pakilusiais šviesiais bei drąsiais žmonėmis. Ir kartu su Europa pagerbkime stalinizmo ir nacizmo aukų, nesulaukusių išsivadavimo valandos, atminimą“, - sako D. Grybauskaitė.

Premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad 1939 metais rugpjūčio dvidešimt trečiąją buvo pasirašytas Molotovo - Ribentropo paktas. Anot premjero, šis klastos ir išdavystės kupinas dokumentas ne tik pasmerkė Lietuvą okupacijai, bet ir lėmė būsimo pasaulinio karo pradžią.

„Lietuvoje niekada neužgeso tikėjimas laisve ir visada ruseno viltis atkurti nepriklausomybę. Todėl Sąjūdžio pakelta Lietuva 1989 metais rugpjūčio 23 dieną kartu su šimtais tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų susikibę rankomis drąsiai išėjo į Baltijos kelią. Ši gyvoji grandinė nuo Vilniaus iki Talino visam pasauliui parodė mūsų solidarumą ir ryžtą vieningai siekti laisvės. Minėdami Juodojo kaspino - Baltijos kelio dieną, branginkime laisvę ir saugokime nepriklausomybę, visada prisiminkime, kad tik susitelkimas, vienybė ir ryžtas padeda mums išsaugoti pamatines vertybes, skatina kurti klestinčią ir saugią Lietuvą“, - pažymėjo ministras pirmininkas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Baltijos kelias papildė viso pasaulio istorinę atmintį ir tai yra tikras vienybės pavyzdys visam pasauliui.

,,Baltijos kelias parodė lietuvių, latvių ir estų žmonių nuomonę ir ateities kūrimo ryžtą, tai buvo pasaulyje dar neregėta tautų valios išraiška, tikras vienybės stebuklas. Svarbiausia, kad įvykęs jis turėjo atgarsį ir toli Maskvoje, kur jau tuomet oficialiai buvo pasmerktas Molotovo ir Ribentropo paktas, o slaptieji protokolai buvo pripažinti teisiškai niekiniais nuo jų pasirašymo dienos. Tai verta pabrėžti vis pasigirstant įvairiems kitokiems vertinimams ar interpretacijoms“, - teigia Seimo pirmininkas

1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas ir nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribentropas pasirašė dvišalę nepuolimo sutartį. Sutarties slaptais protokolais taip pat buvo pasidalinta įtakos zonomis Vidurio ir Rytų Europoje - Maskvai teko Suomija, Estija, Latvija, rytinė Lenkijos dalis ir Besarabijos regionas, tuo tarpu Vokietijai liko vakarinė Lenkijos dalis ir Lietuva. Po 11 dienų, jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, slaptieji protokolai buvo pakoreguoti - Vokietijai liko didesnė Lenkijos dalis, tuo tarpu Lietuva perduoda sovietų įtakos zonai, išskyrus dalį Suvalkijos - šią teritoriją SSRS iš Vokietijos nupirko 1941 m. už daugiau nei 7 mln. dolerių.

1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, daugiau kaip 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų rankomis susikibo į gyvą grandinę, sujungusią Vilnių, Rygą ir Taliną.