Jei seniau kiekvienas pilietis, apsilankęs Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje, galėjo sužinoti, kiek kartų jį atstovaujantis narys pasisakė posėdžio metu ar uždavė klausimų, nuo šiol to padaryti nebepavyks.
Tokį sprendimą dar sausio 31 dieną priėmė Seimo valdyba. Tačiau ne visi Seimo nariai apie tai buvo informuoti. Savo nuostaba socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Armonaitė.
DELFI susisiekus su Seimo nare, ji patvirtino, kad su komanda rengdama antrą veiklos ataskaitą rinkėjams, kreipėsi į Seimo kanceliariją dėl pasisakymų statistikos, nes jos nerado internetiniame puslapyje. „Mums pasakė, kad tokios statistikos neberenka. Paklausėme, kodėl, ir paaiškėjo, kad buvo išleistas Seimo valdybos sprendimas“, – sako A. Armonaitė.
Jis įsigaliojo nuo 2018 metų vasario 2 dienos. Pagal naujai įsigaliojusį sprendimą, yra renkamas tik Vyriausybės valandos metu užduotų klausimų ir pasisakymų frakcijos vardu skaičius. „Frakcijos vardu visada kalba frakcijos seniūnas. Tai visai neinformatyvu. O Vyriausybės valanda būna ketvirtadieniais. Tai pusvalandis arba valanda, kai Seimo nariai gali užduoti klausimus. Bet kiek jie kalba, užduoda klausimų, pasisako už ar prieš – tokia informacija neberenkama“, – teigia A. Armonaitė.
Anot jos, Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, remiantis gerąją patirtimi buvo priimtas sprendimas rinkti išsamią pasisakymų statistiką.
Pasiteiravus, kodėl jos nuomone nuspręsta mažinti Seimo narių veiklos atvirumą, A. Armonaitė teigia, kad taip stengiamasi apsisaugoti nuo žiniasklaidos dėmesio.
„Manau, kad valdančiojoje daugumoje yra žmonių, kurie mažai kalba arba nekalba ir tai gali tapti tema žurnalistams – kodėl tie žmonės nėra aktyvūs. Manau, kad tokių žmonių daugiausiai yra valdančiojoje daugumoje ir taip jie save šiek tiek saugo. Bet tas saugojimas kainuoja parlamento atvirumą. Jis buvo tikrai labai atviras. O dabar žingsnis po žingsnio, žmonės gauna vis mažiau duomenų“, – įsitikinusi A. Armonaitė.
Seimo Pirmininko patarėja Karolina Frolovienė teigia, kad tokiu sprendimu Seimo nariai yra skatinami ne tuščiažodžiauti, o pasisakyti tada, kada tikrai reikia. „Seimo nariai turi pasisakyti konstruktyviai, o ne tam, kad užsidėtų „pliusą“, – teigia ji.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė atsakydama į A. Armonaitės kritiką teigia, kad valdantieji žiniasklaidos dėmesio nebijo. „Kaip valdantieji turime prisiimti atsakomybę ir padidintą dėmesį. Bet dėmesį reikėtų patraukti ne kalbų kiekiu ar ilgumu“, – sako ji.
Anot jos, pasisakymų statistika vargiai parodo tikrą Seimo nario darbą. „Galima labai daug kalbėti posėdžių salėje, bet nieko konkretaus ar konstruktyvaus nesiūlyti. Tokios statistikos rinkimo poreikio aš tikrai nematyčiau“, – įsitikinusi A. Širinskienė.
Anot jos, rinkėjai, kurie nori sužinoti, kaip aktyviai dirba Seimo nariai, turėtų atkreipti dėmesį į jų siūlomus teisės aktus, darbą komitetuose. „Manau, kad lygiai taip pat galima rinkti Seimo narių pasisakymus žiniasklaidoje, bet ar jie atspindi tą realią veiklą? Manau, kad yra tikslesnių rodiklių“, – teigia Seimo narė.