„Sodra“ šią savaitę pranešė, kad rugpjūtį ir rugsėjį šiek tiek didesnes senatvės pensijas gaus daugiau nei 30 metų darbo stažą turintys senjorai, kuriems senatvės pensijos buvo paskirtos iki šių metų pradžios.

Rugpjūtį pensijos, kaip įprastai, bus pradėtos mokėti 10 mėnesio dieną. Maždaug 150 tūkst. senjorų, turinčių daugiau nei 30 metų stažo, šios senatvės pensijos gali būti gerokai didesnės nei įprastai, nes ne tik pradedamos mokėti vidutiniškai 9 eurais didesnės pensijos, bet kartu bus išmokėtos vienkartinės nepriemokos už pirmus šių metų mėnesius.

Pavyzdžiui, jeigu žmogaus, turinčio 40 metų stažą ir gaunančio vidutinę 320 eurų senatvės pensiją, ji padidėjo 8 eurais, tuomet rugpjūtį jam bus išmokėta perskaičiuota 328 eurų pensija ir vienkartinė 56 eurų nepriemoka už mėnesius nuo sausio iki liepos. Tad išviso jis šį mėnesį gautų 384 eurus. O rugsėjį ir toliau jam bus mokama perskaičiuota 328 eurų pensija, paaiškino „Sodra“.

Lygiai taip pat bus skaičiuojama ir tuo atveju, jeigu didesnė pensija bus perskaičiuota ir pradėta mokėti rugsėjį. Tik vienkartinė nepriemoka būtų didesnė, nes skiriama ne tik už sausį – liepą, bet ir už rugpjūtį.

Didesnę pensiją turėtų gauti trys iš keturių – apie 450 tūkstančių – senjorų. Kitiems jos nesikeis.

Vidutiniškai pensija padidės 9 eurais, tačiau kiekvienam – skirtingai priklausomai nuo sukaupto stažo. Tad vieniems pensija gali padidėti keliais centais, o kitiems net ir keliasdešimt eurų. Pensininkams, kurie turi mažiau nei 30 metų stažo, po perskaičiavimo pensijos nemažės, paaiškino „Sodros“ specialistai.

Pensijos bus padidintos įvertinant kiekvieną 30 metų stažą viršijančią dieną. Jeigu senjoras turi 30 metų ir 6 mėnesius stažo, jo pensija padidės apie 0,4 euro ir nuo šiol mokama didesnė. Jeigu sukauptas stažas siekia 35 metus, pensija padidės 4 eurais, o 36 metai stažo pensiją padidintų jau 4,8 euro. O pavyzdžiui, turint 45 metus stažo pensija padidės 12 eurų.

Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas prof. Teodoras Medaiskis paaiškino, kad šis padidėjimas susijęs su nedideliu formulės, pagal kurią skaičiuojama pensija, pakeitimu.

„Nebebus priedų už stažą, o tiesiog bendroji pensijos dalis bus skaičiuojama proporcingai turimam stažui. Iš esmės tai tik vienkartinis pokytis, susijęs su bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo formulės pakeitimu. Jo paskirtis nėra apsaugoti nuo infliacijos, tiesiog siekama išgryninti pensijų skaičiavimo formulę, kad ji būtų aiškesnė, paprastesnė, be perteklinių sudėtinių dalių“, – aiškino T. Medaiskis.

Pensijos didėja dėl indeksavimo

Teodoras Medaiskis

Šių metų pradžioje visos pensijos buvo indeksuotos ir padidėjo beveik 7 proc. – vidutiniškai 21 euru. Po perskaičiavimo pensijos padidės dar vidutiniškai 9 eurais ir šių metų pabaigoje vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą sieks 332 eurus.

Kitų metų pradžioje, kaip numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatyme pensijos vėl bus indeksuotos – kiek jos didės, priklausys nuo esamų ir prognozuojamų darbo užmokesčio fondo pokyčių. Kiek vidutiniškai augs ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas, tiek vidutiniškai didės ir pensijos, aiškino „Sodra“.

Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus T. Medaiskio, indeksavimo formulė yra sudaryta taip, kad pensijų augimas normalioje situacijoje viršytų kainų augimą ir būtų susietas su darbo užmokesčio augimu.

„Dirbančiųjų atlyginimai normalioje situacijoje auga greičiau negu kainos. Jeigu pensijos augtų tik tiek pat kaip kainos, tada pensininkų padėtis dirbančiųjų atžvilgiu ilgainiui labai pablogėtų. Todėl indeksavimas numatytas taip, kad pirmiausia būtų atsižvelgiama į dirbančiųjų darbo užmokesčio augimą“, – sakė T. Medaiskis.

Vis dėlto ekonomistas atkreipė dėmesį, kad pensijos vis tiek lieka nedidelės.

„Net ir didesniu procentu didinama maža pensija, deja, vis tiek lieka maža. Čia yra didesnė bėda labiau susijusi su pensijų sistemos finansavimo galimybėmis. Bet pensijų augimas turėtų lenkti kainų augimą, jei dirbančiųjų atlyginimai taip pat jį lenkia. Tas yra numatyta nuo šių metų įsigaliojusioje pensijų indeksavimo formulėje. Nebent būtų kokia nors išskirtinė situacija, kad ir dirbančiųjų situacija blogėtų. Tada pensijos taip pat nedidėtų tiek, kiek geru laiku“, – sakė T. Medaiskis.

Pasak ekonomisto, šiuo metu Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis yra aukštesnis nei vidutinis šalies skurdo rizikos lygis. Prieš metus paskelbtais duomenimis šalies skurdo rizikos lygis 2016 metais buvo 21,9 proc., o vyresnių kaip 65 m. asmenų – 27,7 proc.