Baiminamasi, kad tokioje situacijoje dalis gerų specialistų tiesiog išeis iš mažų mokyklų, ir susiras darbą ten, kur jiems bus aiškesnės ateities perspektyvos.

„Artėjant Rugsėjo 1-ajai nerimą kelia ne tiek etatinis darbo apmokėjimas, kiek nauja finansavimo tvarka. Pagal ją, nesaugiausi yra mokyklų vadovai ir pagalbos specialistai“, – sakė buvęs švietimo viceministras, Šiaulių rajono Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų daugiafunkcių centrų direktorius Vaidas Bacys.

Pasak jo, taip pat nėra aišku, ar kas nors rimtai galvoja apie ikimokyklinį ugdymą kaimiškose vietovėse, mokyklų tinklą. Situacija savivaldybėse yra ne vienoda.

„Pavyzdžiui, Utena yra radikaliai sumažinusi mokyklų tinklą, kitos savivaldybės (taip pat ir Šiaulių rajonas) nėra jo sumažinęs. Mokykla pati dėl savęs nėra tikslas. Klausimas – ar politikai turi viziją? Kodėl vieni uždaro mokyklas? Kaip jie mato savo rajono raidą? Kodėl kiti jų neuždaro? Švietimas yra įrankis siekti tam tikrų tikslų“, – aiškino V. Bacys.

Kaimo mokyklų psichologai ir logopedai nežinomybėje

Dviejų daugiafunkcių centrų vadovas paaiškino, kad pagalbos specialistai ir mokyklų vadovai, pavaduotojai šiuo metu jaučiasi nesaugiausiai dėl to, kad dar visiškai neaišku dėl jų etatų finansavimo ateities. Tai priklausys nuo savivaldybių sprendimų.

„Aš abejoju, ar jie žinos viską iki rugsėjo 1 dienos. Teisės aktai numato, kad tuos klausimus reikia išspręsti iki kitų metų pavasario. Bet įsivaizduokite, ką reiškia visus metus gyventi nežinomybėje. Jeigu man kyla abejonių, ar aš turėsiu darbą, aš geriau rinksiuosi didžiulę mokyklą“, – sakė V. Bacys.

Jis nuogąstavo, kad tokiu būdu mažos mokyklos liks be geriausių specialistų, o tikslas padaryti, kad mokinių pasiekimai tokiose mokyklose pagerėtų, dar labiau nutols.

„Mes norime pagerinti mokinių pasiekimus, bet padarome, kad geriausi specialistai iš ten išeitų. Aš manau, kad vaikui nesvarbu, kur jis mokosi – didelėje ar mažoje mokykloje, turime jam garantuoti kokybišką švietimą“, – sakė V. Bacys.

Dar tiksliai nežino mokytojų etatų skaičiaus

Vaidas Bacys

Direktorius teigė, kad jis dar nežino tikslaus etatų skaičiaus savo vadovaujamose įstaigose. Tačiau nemano, kad čia bus didelių pokyčių.

„Mums gerai, mes susikomplektavime klases. Esame netipinė kaimo mokykla – daugiau priemiestinė. Jau prieš trejus metus esame priėmę sprendimus neformuoti devintų-dešimtų klasių“, – sakė V. Bacys.

Tačiau, pasak jo, dar reikės daug „susitarimo, kalbėjimosi“ norint suformuoti etatus.

„Aš bijau, kad gali pritrūkti mums visiems laiko kokybiškam kalbėjimuisi. Dauguma mokytojų anksčiausiai grįš į mokyklas rugpjūčio 20 d., tai reiškia, kad mes turėsime dešimt dienų“, – sakė V. Bacys.

Finansavimo tvarka keisis iš esmės

Kaip rašė naujienų agentūra BNS, Seimas birželio pabaigoje Švietimo įstatymo pataisomis įtvirtino, kad nuo rugsėjo mokyklos bus finansuojamos pagal naują modelį.

Liepą Ministrų kabinetas detalizavo, kaip nuo rugsėjo 1 dienos lėšos mokinių ugdymui, kurios sudaro apie 77 proc. mokymo lėšų, mokykloms bus skaičiuojamos ne pagal kiekvieną mokinį, kaip buvo iki šiol, bet pagal klasių dydį ir skaičių.

„Mokykloms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar gyvenamosios vietovės, bus skiriamas ugdymo planui įgyvendinti būtinas finansavimas, leisiantis užtikrinti kokybišką ugdymą. Bus užtikrintas tolygesnis ugdymo finansavimas – tai prisidės ir prie mokymosi rezultatų skirtumų mažinimo“, – aiškina Vyriausybė.

Lėšos kitoms reikmėms, pavyzdžiui, mokytojų kvalifikacijai, vadovėliams, mokinių pažintinei veiklai, švietimo pagalbai, mokyklų administravimui, bus skiriamos pagal kiekvieną mokinį – jos sudaro apie 23 proc. mokymo lėšų.

Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms finansuoti pagal naują modelį papildomai numatyta 5,4 mln. eurų.