„Tai yra juodraštis, kuris yra derinamas tarp institucijų, tada bus spalio mėnesį viešas pristatymas visuomenei, antras derinimas su visomis institucijomis, tuomet bus pateikta Vyriausybėje. Vyriausybėje bus pasitarimas, tada (klausimas - ELTA) ateis iki posėdžio, tada tik, gruodžio mėnesį, išeis iš Vyriausybės į Seimą“, - Eltai sakė M. Norbutas.
Anot jo, dabartinis planas yra „įvairių galimybių juodraštis, kuriomis linkmėmis būtų galima kalbėtis.„
„Tai absoliučiai pirminis variantas, niekieno dar nepatvirtintas ir dar toli gražu iki patvirtinimo. Iš esmės tikimės, kad dėl priemonių taikymo Seimas turėtų apsispręsti 2019 metais, nuo 2020 metų turėtų būti įgyvendinama“, - teigė aplinkos viceministras.
Antradienį Aplinkos ministerija paskelbė, kad siekiant pradėti diskusijas, kaip reikėtų mažinti taršą, ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Pirminis šio plano projektas pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.
Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad pateiktas planas yra nesusipratimas, o kai kurios siūlomos priemonės yra nepriimtinos ir neturinčios argumentų.
Ministerijos pranešime rašoma, jog Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje pranešama, kad oro kokybė mūsų šalyje kelia didelį nerimą, todėl Lietuva privalo siekti pažangos, kad reikšmingai sumažintų į aplinką patenkančių teršalų kiekį.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 metų ir 2030 metų turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.
Lietuvai, anot ministerijos, iškelti nelengvi uždaviniai: Lietuva iki 2020 metų turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. - azoto oksidų, 32 proc. - nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. - smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. - amoniako, o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. - azoto oksidų, 15 proc. - nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 16 proc. - smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus.
Pasak ministerijos, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.
Priemonių plano projekte transporto sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys, numatomos skirtingos poveikio priemonės.
„Tai ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat - siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose, ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Priemonių plane siūloma įdiegti ir pranešimo apie kelyje aplinką teršiančias transporto priemones sistemą, kuri paskatintų įsitraukti aktyvius piliečius“, - vardija ministerija.
Ministerija teigia, kad Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, „kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 metų gruodžio 31 dienos.„