„Nežinau, kokių paskatų vedina Aplinkos ministerija pasidarė tą planelį, jis nėra net preliminariai aptartas Vyriausybėje. Jis ne tik kad yra diskutuotinas, bet kai kurios pozicijos visai nesuprantamos, ir galiu pasakyti, kad šitas planas Vyriausybės nepasieks“, - laidoje kritiką žėrė premjeras.
Vyriausybės vadovės priminė, kad svarstomas vienintelis galimas naujas automobilių mokestis, skatinantis neįsigyti taršių automobilių - didesnis registravimo mokestis naujai įsigyjamiems seniems, labai taršiems automobiliams.
„Jeigu pastudijuosime ministerijos planą, ten pateiktos priemonės ne tik automobilių taršos mažinimui, bet ir kitos priemonės, kurios yra nediskutuotinos, nepriimtinos, neturinčios argumentų“, - teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, Aplinkos ministerija turi atlikti „namų darbus“, pasiremti mokslininkų nuomone.
„Bet taip šauti su tokiomis nederintomis žiniomis, neturint politinio palaikymo, yra visiškas nesusipratimas“, - sakė S. Skvernelis.
Antradienį Aplinkos ministerija paskelbė, kad siekiant pradėti diskusijas, kaip reikėtų mažinti taršą, ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Pirminis šio plano projektas pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.
Ministerijos pranešime rašoma, jog Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje pranešama, kad oro kokybė mūsų šalyje kelia didelį nerimą, todėl Lietuva privalo siekti pažangos, kad reikšmingai sumažintų į aplinką patenkančių teršalų kiekį.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 m. ir 2030 m. turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.
Lietuvai, anot ministerijos, iškelti nelengvi uždaviniai: Lietuva iki 2020 m. turės 55 proc. sumažinti sieros dioksido, 48 proc. - azoto oksidų, 32 proc. - nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 20 proc. - smulkiųjų kietųjų dalelių, 10 proc. - amoniako, o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. - azoto oksidų, 15 proc. - nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 16 proc. - smulkiųjų kietųjų dalelių išmetimus.
Pasak ministerijos, Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane turi būti suderintos priemonės, kurios veiksmingiausiai leis sumažinti direktyvoje nurodytų teršalų kiekį žemės ūkio, energetikos, transporto, pramonės ir kituose sektoriuose.
Priemonių plano projekte transporto sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys, numatomos skirtingos poveikio priemonės.
„Tai ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat - siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose, ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse. Priemonių plane siūloma įdiegti ir pranešimo apie kelyje aplinką teršiančias transporto priemones sistemą, kuri paskatintų įsitraukti aktyvius piliečius“, - vardija ministerija.
Ministerija teigia, kad Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, „kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.“
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nuo pirmadienio iki rugpjūčio 17 d. išėjęs atostogų.