Kaip LRT RADIJUI pasakojo merginos tėtis L. Jovaiša, jo dukra vieną dieną iš Vilniaus miesto mero Rotušėje atsiėmė padėką, o kitą sužinojo, kad negalės studijuoti dailėtyros, kurią stojimų prašyme įrašė pirmuoju numeriu.

Sistema nepranešė, nors turėjo

„Netikėta, kadangi [dukra] turėjo pakankamai aukštą balą. Atsidariusi pirmo kvietimo rezultatus ji pamatė, kad siūlomas antras pasirinkimas. Nesupratome, kas ir kodėl atsitiko. Tada jau aiškinomės, skambinome į VDA ir sužinojome, kad tarsi nesusidaro minimalus studentų skaičius“, – kalbėjo L. Jovaiša.

Anot merginos tėčio, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informavo, kad priėmimo sistema turėjo dieną prieš prašymų pateikimo pabaigą stojantiesiems pranešti, kad nesusidaro studentų grupė. Stojantiesiems taip būtų palikta laiko pakeisti stojimų prašymą.

„Deja, čia informavimas techniškai nesuveikė, nes dukra negavo jokio laiško. Žiūrėjom net į elektroninio pašto šiukšliadėžę. Ir taip pat kita stojančioji atsiliepė, kad tokio perspėjimo nėra gavusi. Techniškai nebuvo kaip reikiant informuota“, – kalbėjo L. Jovaiša.

Pasak vyriškio, taip yra padaroma triguba žala, nes nėra galimybės pasirinkti kokybiškos ir unikalios studijų programos, ribojamas žmogaus pasirinkimas, jis verčiamas ieškoti studijų kitur (greičiausiai – užsienyje) bei pakertamas pasitikėjimas pačia studijų programa.

„Yra ir žala visuomenei, nes taip siaurindami studijų programų lauką darome žalą visuomenės intelektualinei kultūrai, ribojame variantus, pasirinkimus, įvairovę“, – sakė L. Jovaiša. Anot merginos tėčio, jo dukra, turinti 8,48 balų stojamąjį įvertinimą, ketina bandyti laimę antrajame stojimų etape, nes garantijos, kad kitais metais ši programa bus vykdoma, nėra.

Paliekama šešerių metų skylė

VDA dailėtyros katedros doc. dr. Agnė Narušytė sakė, kad šiais metais į dailėtyros programą nepriimami pirmakursiai ir tai reiškia, kad kitais metais nebus šios studijų programos antrakursių, vėliau – trečiakursių, ketvirtakursių ir dar dvejus metus nebus kam stoti į magistrantūrą.

„Kitaip tariant, šešeriems metams užprogramuojama skylė. Kaip bus kitais metais, mes nežinome, nes tos rentabilumo grupės skaičiai atsirado ką tik, jie gali visiškai taip pat išnykti kitais metais, pasikeisti nežinia į kokią pusę.

Šitie ministerijos kurstomi vėjai mus atakuoja jau daugelį metų ir verčia kiekvieną kartą vis kažkaip naujai prisitaikyti nuolat jaučiant, kad kažkaip norima padaryti, kad mūsų nebeliktų. Kažkaip atsilaikėme“, – kalbėjo A. Narušytė.

Tam, kad dailėtyros studijų programa būtų vykdoma, nustatyta 10 studentų kartelė, tačiau pirmuoju stojimų etapu jų surinkta buvo 9. Tai reiškia, kaip sakė A. Narušytė, kad trūksta vos vieno žmogaus, bet programai iš karto atimta galimybė dalyvauti antrajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape.

„Atimta galimybė, kad susidarytų tas skaičius. VDA siuntė raštą į ministeriją, į kurį, kiek man žinoma, negavo jokio atsakymo. Visokie žodiniai atsakymai nuskambėjo, kad jei būtų leista studentams dalyvauti, o per antrą etapą vis tiek nesusidarytų, studentai būtų apgauti, būtų pažeistos jų teisės. Bet ir dabar jų teisės yra labai aiškiai pažeistos“, – kalbėjo VDA dailėtyros katedros doc. dr. A. Narušytė.

Be to, jos teigimu, kad grupė būtų sudaryta tokiose studijose kaip religijotyra ar teologija, užtenka vos 4 studentų.

Svarbiausia – programų rentabilumas

Pasak švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno, dėl dešimties studentų kartelės dailėtyros studijose sprendimas priimtas dar 2017 metais. Jo teigimu, tokie skaičiai buvo suderinti su Lietuvos rektorių konferencija ir tuo metu niekas nepritarimo nepareiškė.

„Norėčiau pažymėti, kad į menotyrą yra nustatyta žemesnė norma negu į kitus humanitarinius mokslus. Šiaip į humanitarinius mokslus yra nustatyta 15 studentų kartelė, atsižvelgiant į tai, kad ši specialybė nebūna populiari.

Tokios yra žaidimo taisyklės. Jas galima keisti, bet diskutuoti reikia tam tikru laiku ir ministerija dabar kaitalioti dalykų, kurie yra įtvirtinti ir žinomi visai sistemai, negali“, – teigė viceministras.

Visgi jis prieštarauja, kad buvo pažeistos stojančiųjų teisės. Anot G. Viliūno, tai, kad kuris nors iš stojančiųjų surinko kelis šimtukus brandos egzaminuose nereiškia, kad programa turi būti atidaryta nesilaikant nustatytų reikalavimų.

„Aš nemanau, kad čia yra teisių pažeidimas, tiesiog yra tokios sąlygos. Tokia yra vyriausybės politika šiuo metu – mes norime koncentruoti studijas, užtikrinti, kad studentų grupės būtų pakankamai didelės ir kad programos būtų rentabilios, duotų pakankamai lėšų išlaikyti dėstytojams ir kitai reikalingai infrastruktūrai“, – kalbėjo G. Viliūnas, pridurdamas.