Panevėžio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje iki liepos 1 d. įregistruota 199 santuokos. Daugiausia vestuvių čia vasarą. Liepos mėnesį turėtų įvykti 69 panevėžiečių santuokų ceremonijos, rugpjūčio mėnesį – 94. O per visus šiuos metus numatoma sutuokti apie 600 porų. Daugiausia miesto gyventojai tuokiasi valstybinėje įstaigoje, bet Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams santuoką teko įregistruoti ir Dailės galerijoje, teatre „Menas“ bei viešbutyje „Romantic“.

Panevėžio rajone per pirmąjį šių metų pusmetį sutuokta 71 pora. Vasarą vestuvių gerokai padaugėja. O rugpjūčio 8 ir 18 dienomis, pasak šio skyriaus vedėjos Nijolės Gaižiūnienės, vestuvių dar daugiau. „Žmonės pastaruoju metu savo šventę mėgsta susieti su datomis: savo gimtadienių, kitų progų. Labai daug šią vasarą tuoksis rugpjūčio 8 ir 18 d. – nesvarbu ir tai, kad 8-oji bus trečiadienis. Jaunavedžiai vis dažniau savo vestuves planuoja ne šeštadieniais, o paprastomis savaitės dienomis“, – teigė pašnekovė.

Keičiasi, pasak vedėjos, ir pati tuoktuvių ceremonija – nebėra tokios pompastikos, kaip būdavo anksčiau. Jaunosios, anot jos, rengiasi vis paprastesnes sukneles, o svarbiausia tampa tai, kad į Civilinės metrikacijos skyrių jaunųjų ateina pasveikinti jų draugai, giminės ir tėvai.

Prabangesnėmis N. Gaižiūnienė vadina išvažiuojamąsias tuoktuvių ceremonijas. Tokių šiemet rajone buvo trečdalis. Daugiausia Panevėžio rajono jaunavedžiai tuoktis panoro Bistrampolio dvare bei kitose kaimo turizmo sodybose. Originaliai suplanuotų vestuvių šiemet vedėja neturėjo, o pernai jai poras teko tuokti ir po ąžuolu, ir ant avilių.

„Gal tiesiog nebepasitaikė taip meniškai tuoktis sugalvojusių jaunuolių“, – juokavo pašnekovė.

Kukliai – 5000 eurų

Išvažiuojamosios santuokos įregistravimas kainuoja 60 eurų, ta pati paslauga Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose kainuoja 20 eurų. Tik toks kainos skirtumas mažai lemia jaunųjų tuoktuvių vietos pasirinkimą. Mat sutuokti ne valdiškoje įstaigoje jaunieji paprastai ir lieka švęsti savo pasirinktoje vietoje.

Sodybų, kavinių ir kitų viešojo maitinimo įstaigų kainos vestuvėms gana skirtingos. Antai apie savo dukros šventę sutikusi papasakoti panevėžietė Marija sakė, kad jos atžala meilę švęs viename Panevėžio restoranų. Vakaro kaina čia iki ryto su maistu kainuos 1300 eurų.

„Papildomai dar užsisakėme nakvynę to paties restorano motelyje 20 svečių. O tai čia kainuoja po 30 eurų vienam asmeniui“, – pridūrė Marija. Iš viso panevėžiečių šventėje planuojama sulaukti 30–35 draugų, giminių ir artimųjų.

Jaunuosius lydės keturios palydos poros. „Mūsų planuojamas vestuves galėčiau pavadinti kukliomis. Joms planavome išleisti apie 3500 eurų“, – paprašyta įvardyti dukros vestuvių biudžetą teigė Marija. Tačiau likus trims savaitėms iki didžiosios šventės ši suma, anot jos, gali pasiekti ir 5000 eurų. Liekant mažiau laiko jaunieji vis labiau stengiasi ir pataupyti.

Muzikantus keičia didžėjai

Planuoti vestuves pora pradėjo dar prieš metus. Daugiausia dėmesio, pasak Marijos, jos dukra skyrė renginio vedėjo paieškai. Jaunieji tiki, kad be šio žmogaus sunku sukurti smagią nuotaiką sau ir svečiams. Todėl šiai vestuvių išlaidų eilutei jie skyrė 700 eurų.

„Tokios paslaugos kainuoja nuo 600 iki 1500 eurų. Už mūsų mokamą sumą gausime ir vedėją, ir didžėjų“, – dėstė pašnekovė.

Dešimtadalį šventėje skambėsiančios muzikos jaunavedžiai gali siūlyti patys. Kitas dainas renka tik pats didžėjus, kuris tvirtina gerai žinantis, ko reikia vestuvininkams. Tačiau groti vien užsienietišką muziką jie kategoriškai nesutinka.

„Mums buvo paaiškinta, kad jaunimas džiaugiasi užsienietiška muzika, bet ką tuomet veikti vyresniesiems: tėvams, krikšto tėvams, giminaičiams. Yra vestuvėms skirta muzika, tokią jie žadėjo ir leisti“, – patikino kalbinta moteris.

Dovanų ji savo atžalai papildomai nusamdė valandai muzikuojančius mokinius, šie jaunuosius pasitiks namuose po ceremonijos Civilinės metrikacijos skyriuje.

Apie muzikos stilių „Sekundei“ kalbėję vestuvių muzikantai teigė, kad yra išgrynintas repertuaras, kuris išjudina senimą ir uždega jaunimą. Daug metų dirbdami profesionalai esą jau tikrai žino, ko reikia tokioje šventėje ir net kiekvienu jos momentu.

Kalbėdami apie kainas muzikantai teigė, kad jos labai skirtingos. Muzikos galima rasti ir už 50, ir už 1500 eurų vakarui. Dažniausiai esą samdomi vidutinio lygio, kitų rekomenduoti atlikėjai, kurie ima 300–400 eurų. Tačiau muzikantai nuogąstauja, kad jų duoną sparčiai ėmė vogti didžėjai, kurių patys muzikuojantys ir dainuojantys pašnekovai visiškai nevertina.

„Už ką jie pinigus ima? Tik už tai, kad mygtukus paspaudo. Kiekvienas mūsų moka tą patį, bet žmonės samdo didžėjus vis dažniau“, – piktinosi vienas prisistatyti nepanoręs muzikantas. Ir tai nieko keisto, nes dauguma šių paslaugų teikėjų slepia nuo spaudos ne tik savo vardus ir pavardes, bet ir pajamas bei mokesčius. O į klausimą dėl autorinių teisių tokie specialistai net nesivelia.

Žiedai iš Egipto

Kiekvienose vestuvėse labai svarbi estetika. Norima ir gražios aplinkos, svarbi ir pačių jaunavedžių išvaizda. Kalbintos panevėžietės Marijos dukra net 300 eurų sumokėjo floristui, kuris papuoš jos šventės vietą, stalus, padarys nuotakos puokštę, kuri įkainota 30 eurų, pamergių apyrankes. Gėlėmis bus padabintas jaunųjų automobilis. Jo nuoma kainuos dar 50 eurų su 200 eurų užstatu.

„Dukra dar svarsto apie dirbtinių gėlių koloną, kuri tarnautų kaip fotografijos sienelė. Tai iš vestuvių biudžeto paimtų papildomai 100 eurų“, – vardijo pašnekovė. Savo suknelės nuomai Marijos dukra skyrė 450 eurų, ją susirado Panevėžyje.

Mieste tokių paslaugų kainos siekia iki 1500 eurų. Būsimas moters žentas kostiumą nusipirko už 150 eurų vietiniame turguje. Po keliasdešimt eurų jaunoji skyrė bateliams, papuošalams.

O štai vienam svarbiausių vedybų akcentų – žiedams – panevėžiečiai sutaupė. Juos pigiau pirko Egipte. Lietuvoje tokių juvelyrinių dirbinių kainos vidutiniškai siekia 200–400 eurų.

Spalvoto smėlio ceremonija

Tris kartus Marijos dukra ėjo išbandyti vestuvinį makiažą, nes du iš jų nuotakai netiko. Ir kas kartą ji mokėjo po 20 eurų, už trečiąjį – 40 eurų. O galutinis variantas per pačias vestuves merginai kainuos 50 eurų. Tiek pat jai teks sumokėti ir už šukuoseną. Beje, ją Marijos dukra jau irgi išbandė iš anksto už papildomą mokestį. Tačiau tokią kainą mokėti verta, kad po daugelio metų, vartydami seną vestuvių albumą, nuostabia jaunąja žavėtųsi ir jos anūkai.

Šiose vestuvėse keturias valandas dirbs samdytas fotografas, kuris už tai paprašė 400 eurų. „Papildomai lėšų reikės dar svečių dovanėlėms, šventės fejerverkams, balionams ir kitai atributikai“, – sakė jaunosios mama.

Įdomus šios šventės akcentas, anot jos, turėtų tapti spalvoto smėlio pylimo ceremonija. Per ją jaunavedžiai į stiklinį indą kartu pila skirtingų spalvų smėlį, ir sukuria savo šeimos simbolį. Šis ritualas bažnyčioje nesituoksiančių jaunuolių vedyboms turėtų suteikti sakralumo.

„Vestuvės yra emocija ir į tai norėtųsi investuoti. Gal santuokos laimei šventės smagumas įtakos ir neturės, bet gera į krūvą surinkti senus draugus, pažįstamus, giminaičius. Juk šiais laikais taip retai susirenkame kartu pabūti, pabendrauti“, – apie vestuvių tikslą sakė Marija.

Profesionalas padeda sutaupyti

Dar kokius 200 eurų ši šeima galėjo išleisti ir vestuvių planuotojui. Aišku, rūpesčių būtų buvę gerokai mažiau, bet panevėžietė teigė, kad užteko laiko viską susiplanuoti ir patiems.

Ne vienerius metus vestuvių planuotoja dirbanti panevėžietė Onutė Simonavičiūtė teigė, kad tokių paslaugų poreikis auga. „Į planuotojus pagalbos besikreipiančių jaunavedžių visada buvo nemažai. Tačiau tendencija yra didėjanti. Manau, kad gyvendami tokiu greitu tempu, žmonės pradeda galvoti protingiau, palieka darbus atlikti specialistams. Be to, organizuojant šventę su planuotoju, galima nemažai sutaupyti“, – įsitikinusi kalbinta mergina.

Jos nuomone, pirmą kartą organizuojantys savo didžiąją šventę žmonės dažnai nė nežino, nuo ko pradėti. O tai atsiliepia jų piniginei. Kai šis darbas paliekamas specialistui, jis moka atrinkti, kas būtų geriausia konkrečioms vestuvėms.

Pati Onutė paklausimų dėl vestuvių dažniausiai gauna likus metams. Tai esą geriausias laikas suorganizuoti įsimintiną šventę. Žinoma, atsiranda ir spartuolių, kurie įspūdingai susituokti nori jau po mėnesio.

Kalbėdama konkrečiai apie panevėžiečius, pašnekovė jų skonio negalėjo išskirti. Visi žmonės, pasak planuotojos, turi savitą pasirinkimą ir viziją. „Negaliu išskirsti ir to, kad būtent panevėžiečiai švenčia kukliai ar prabangiai. Panevėžiečių vestuvės gražios ir skoningos“, – konstatavo specialistė.

Bet, anot jos, šiais metais tarp visų jaunavedžių itin populiaru rinktis išskirtinius žiedus. Klasika visada išliks klasika, tačiau unikalūs aukso dirbiniai esą įgauna pagreitį.

Planuotojos patarimas

Dažniausiai vestuvių biudžetas, O. Simonavičiūtės žodžiais, priklauso nuo žmonių skaičiaus. Merginai šias šventes suplanuoti teko nuo 4000 eurų penkiasdešimčiai žmonių iki 100 tūkstančių eurų ir daugiau.

„Viskas priklauso, kiek būsima šeima nori skirti pinigų šventei. Patarimas būsimiems jaunavedžiams: nusistatyti biudžetą ir jo laikytis, nes kitu atveju bus išleista daugiau nei tikėtasi“, – patarė O. Simonavičiūtė.

Apskritai puiki šventė, planuotojos žodžiais, priklauso nuo geros vietos, skanaus maisto, gero vedėjo ir fotografo. Šie dalykai visada yra svarbiausi ir jiems yra skiriama daugiausia dėmesio.

Paklausta, kokia jos planuotų vestuvių vizija Onutei labiausiai įstrigo, įsimintiniausios panevėžietei buvo rengtos prie jūros, Kipro saloje. Čia jaunavedžiai ir jų svečiai visą naktį dūko basomis, o ryte pasitiko tekančią saulę.

„Šventės prie jūros dažniausiai būna prabangios, bet kai svečiai pajunta, kur jie yra, viskas vyksta labai natūraliai. Prabanga būna lyg didelio privataus paplūdimio detalė, visi mėgaujasi natūraliu dekoru – jūra“, – savo darbo įspūdžiais dalijosi pašnekovė.

O šiais metais jai teko vestuves paversti mini festivaliu. Šventė vyko didelėje erdvėje su atvira virtuve, kurioje buvo gaminami mėsainiai, dešrainiai, tortilijos, kepami blynai, svečiai vaikščiojo basomis, maudėsi ežere, klausėsi muzikos ir šoko lyg pasiutę.

„Viena iš mano paslapčių, kuriant išskirtinę šventę – įsiklausyt į jaunavedžius ir kuo labiau juos pažinti, kad šventė juos visiškai atspindėtų. Tuomet į puotą atvykę svečiai dar ilgai kalba, kad tai buvo geriausios jų matytos vestuvės. Reikia protingai reaguoti į to meto vestuvių madas ir tendencijas, turi likti natūralumo. Tegul būna gražu, jauku ir miela atvykti į savo šventę ir tuomet visi bus patenkinti. Tuokiamės tam, kad švęstume meilę, padarykit taip, kad visi ją pajustų!“ – apibendrino O. Simonavičiūtė.

Rugsėjį vestuves planuojanti panevėžietė Gintarė sutiko padėlioti savo šventės biudžetą. Tiesa, ji Civilinės metrikacijos skyriuje tuoksis rudenį, o pačią šventę planuoja žiemą. Vestuvėms mergina žada skirti iki 6000 eurų. Nuotaka prisipažįsta, kad derindama reikalingas paslaugas, jų tiekėjams jau nebemini žodžio vestuvės, nes tuomet kaina išauga gerokai daugiau.

Suknelės nuoma Panevėžyje – 200 eurų;

Jaunikio kostiumas iš turgaus – 130 eurų (parduotuvėje – 50 eurų brangiau);

Makiažas pas Panevėžio specialistę – 20 eurų (privačiai rajone galima rasti už 12 eurų);

Mašinos kaspinų nuoma – 10 eurų;

Saksofonininkas – už valandą 50 eurų. Jis linksmins svečius po tuoktuvių kavinėje, kur bus švediškas stalas.

Tokių vaišių kaina keturiasdešimčiai žmonių – 250 už valandą.

Sodybos nuoma šventei – sodyba Kupiškio rajone – nuo 350 eurų už vakarą bei 25–30 eurų vieno svečio maisto porcija.

Muzikantai su 12 val. pasirodymu – 1000 eurų;

Fotografas – 50 eurų už valandą;

Žiedai – 400 eurų (galima rasti už 250 eurų).

Gintarė taip pat domėjosi didžėjaus paslaugomis, kuris prašė 300 eurų už 5 val.

Į jos akiratį pakliuvo zumbos šokėjai, kurių valanda kainuoja 450 eurų, bei 400 eurų per valandą kainuojančios iliuzionisto paslaugos.

Ugnies meistrai vestuvių šventę vidurnaktį galėtų apšviesti už 120 eurų, tektų padengti ir jų degalų išlaidas.