V. Titovo improvizacijas papildė prezidentui V. Putinui pavaldaus Rusijos Tyrimų komiteto sprendimas sausio 13-sios bylos nusikaltimus tyrusiems ir ją nagrinėjantiems teisėjams iškelti bylą dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“. Už tai Lietuvos pareigūnams gresia iki 10 metų nelaisvės, senaties terminas taip pat 10 metų.

Buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Tilindis, tyręs 1991 m. karinių agresorių nusikaltimus, sako, kad tiriant šią bylą dalyvavo iki pusantro šimto prokurorų, dabar juos Rusija gali bandyti įtraukti į Interpolo paiešką.

„Nusikaltimas, formaliai žiūrint, toks, už kurį galima prašyti ekstradicijos. Vadinasi, teoriškai išlieka tikimybė, kad tas asmuo, kuris būtų rusų teisėsaugos įvardintas kaip įtariamasis ir kaltinamasis už akių dėl tokios veikos, bet kurioje pasaulio valstybėje galėtų būti sulaikomas ir gali būti prašoma jo perdavimo į Rusiją“, – kalbėjo buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras R. Tilindis.

Anot Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, šie grasinimai dar kartą patvirtina, kad Rusijos teisėsauga – klusni Kremliaus tarnaitė.

„Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjai yra persekiojami lygiai to paties [Rusijos] Tyrimų komiteto dėl to, kad jie priėmė sprendimus, kad vadinamasis referendumas Kryme ir vadinamoji Nepriklausomybės deklaracija yra neteisėti. Pavyzdžiui, Ukrainos prokuratūros pareigūnai, kurie iškėlė baudžiamąsias bylas asmenims, kurie kolaboravo, padėjo vykdyti agresiją, taip pat kai kuriems Rusijos pareigūnams, atsakingiems už Krymo aneksiją ir taip pat už agresiją Donbase. Taip, kad čia nieko naujo, ir Lietuva, matyt, čia nei pirma, nei paskutinė valstybė“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.

Tai – ne pirma byla prieš Lietuvos valstybę. 2015 m. Rusijos prokurorai pradėjo tyrimą ar Baltijos valstybių nepriklausomybės pripažinimas yra teisėtas, nors Rusijos Federacija negrįžtamai visiems laikams pripažino Lietuvos nepriklausomybę, 1991 liepos 29 d. sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų pasirašė Lietuvos AT pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.

Kuo baigėsi tyrimas, Rusijos prokurorai tyli, tačiau įsukta Lietuvos pareigūnų bauginimo kampanija, grasinimai persekioti dėl kruvinosios sausio 13-osios bylos tyrimo, rodo, kad Kremlius niekina, menkina Lietuvos žmones, stojusius ginti savo valstybės. Ne mažiau niekinami ir pokario laisvės kovotojai – jie nuo sovietmečio vadinti „banditais“, „tarybinių žmonių žudikais“.

Rusų sąjungos deleguotas Klaipėdos savivaldybės deputatas Viačeslavas Titovas vis rodo popierius, kuriuos sakosi ištraukęs iš interneto. Juose politikas perskaitė, kad Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas atsakingas už pralietą nekaltų žmonių, net vaikų, kraują.

„Ten parašyta, kur dirbo tas veikėjas, buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikos piliečių, suaugusius ir vaikus“, – sakė V. Titovas.

V. Titovas savo teiginius grindžia 1957 m. sovietų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu, kuriuo ilgai kankintas partizanų vadas buvo nuteistas myriop. Ne pirmus metus politikoje esantis asmuo nenori suvokti, kad okupacinio režimo dokumentais negalima remtis ir skundžiasi Rusijos propagandiniam portalui rubaltic.ru, kad yra persekiojamas už kritiką.

Tai, ką dabar V. Titovas kalba apie partizanus – ne naujiena. Prieš metus, kai pernai liepą oficialioje NATO „Twitter“ paskyroje pasirodęs trumpametražis filmas „Miško broliai – kova už Baltijos šalis“ sukėlė isteriją Maskvoje, V. Titovas Rusų sąjungos vardu kvietė Rusiją griežtai atsakyti į „rusofobų išpuolius“.

Kremliaus ruporui „Sputnik“ V. Titovas dėstė: „Istorinių faktų sukeitimas ir agresyvi rusofobija, sklindanti iš Lietuvos valdžios ir kai kurių gyventojų, sąlygota tuo, kad Rusija daug metų netrukdė Baltijos šalims pavirsti kultūrinio nacizmo rezervatu ir ignoravo šį procesą.“

Rubaltic.ru V. Titovas pasakojo: „Paprastiems žmonėms „miško broliai“ asocijuojasi su žmogžudystėmis, banditizmu prieš taikius gyventojus. Lietuvos žydams jie neatsiejami nuo Holokausto“.

Kokiais šaltiniais rėmėsi, V. Titovas, nenurodė.

„Šie V. Titovo pareiškimai atsirado vos po savaitės, kai Rusijos karo istorijos bendruomenės direktorius Michailas Miagkovas tame pačiame „Sputnik“ pareiškė neva „miško broliai“ sunaikino 80 proc. žydų Baltijos šalyse“, – kalbėjo Rusijos istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas „Rosija 24” televizijos laidoje „Bendrininkai“ 2017 m. liepos 14 d.

Su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamas A. Diukovas „miško brolius“ prilygino Islamo valstybės teroristams: „Jie yra tie, kurie jau dalyvavo kruvinuose etniniuose valymuose, nusikaltimuose bei masinėse žydų žudynėse“.

V. Titovas baigė Kaliningrado valstybinį technikos universitetą, yra dažnas politinių diskusijų ir seminarų dalyvis. Į juos kviečiami Kremliaus politikai prijaučiantys veikėjai iš Baltijos šalių, Lenkijos, Baltarusijos.

Pernai liepą, kaip tik tuo metu kai viešai „miško brolius“ kaltino dalyvavus žudynėse ir Holokauste, V. Titovas Kaliningrade dalyvavo diskusijoje apie NATO grėsmę. Jis dėstė, kad „niekas nenori karo, bet aukščiausi valdžios ešelonai stumia savo strategiją, siekia paversti šalį taikiniu“.

Kaliningrado sričiai skirtoje Rusijos RTR laida „Pozicija“ laidoje 2017 m. sausio 24 d. diskutuota, kokių tikslų ir kas siekia įvesdami papildomą NATO kontingentą į Baltijos šalis. Kalbėta, kad NATO Baltijos šalyse apmoko nacistiškai nusteigusius ukrainiečius, Baltarusijos opoziciją.

Čia V. Titovas jau paskelbė žinių apie Jungtinių Amerikos Valstijų politiką: „H. Clinton nežadėjo nieko gero. Mes artėjome būtent prie karo. Visi sprendimai, kuriuos priėmė B. Obama, buvo pasirengimas tam tikram karui. Dabar globaliam liberaliajam projektui reikia karo“.

Prieš 3 metus V. Titovas organizavo forumą „Etnonacionalizmas – grėsmė saugumui ir stabilumui pasaulyje“ Klaipėdoje, panašų į 2013 m. vykusį Sankt Peterburge, kuriame dalyvavo ir pats, tačiau pagrindiniai lektoriai išprašyti arba iš viso į Lietuvą neįleisti. Tą kartą V. Titovas priėjo išvados: „Jei iš valstybės ištremia žmones, kurie kovoja su fašizmu, nacizmu, vadinasi, tokia valstybė yra fašistinė“.

Vertindamas V. Titovą ir panašių į jį veiklą, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas, politologas Marius Laurinavičius lakoniškas: „Ką V. Titovas veikė, man, kaip ekspertui, stebint iš šalies bent jau jo viešus pasisakymus, yra visiškai aišku, kad jis nuosekliai jau daugelį metų užsiima priešiška Lietuvai veikla. Tai yra Rusijos įtakos tinklas, kurio tikslas toks ir yra – silpninti mūsų nepriklausomybę įvairiausiais būdais. Vienas iš būdų yra per istorijos perrašinėjimą arba kvestionavimą, paneigimą mūsų Nepriklausomybės, mūsų okupacijos, mūsų pokario pasipriešinimo. Tai yra nuosekli, gerai apgalvota ir ilgametė veikla, kuria įvairūs įtakos agentai užsiima“.