Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ateinančiuose merų bei prezidento rinkimuose rengs pirminius atvirus rinkimus, juose savo balsą galės atiduoti ne tik partijos nariai, bet ir tie, kurie pritaria partijos vertybėms. Į pirminius kandidatų rinkimus konservatoriai įtrauks visos Lietuvos žmones – laimėjęs kandidatas vėliau dalyvaus pagrindiniuose rinkimuose.
Teisę rinkti galutinį konservatorių kandidatą galės kitai politinei partijai nepriklausantys žmonės, kurie užsiregistruos rinkimų sistemoje ir deklaruos pritarimą TS-LKD veiklai ir partijos puoselėjamoms vertybėms. Už norimą konservatorių kandidatą rinkėjai balsuos pagal biuletenius partijos būstinėse.
A. Kubilius: pirminiai rinkimai leis išrinkti stipresnį kandidatą
Seimo narys, TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas Andrius Kubilius kalba, kad pirminiai merų rinkimai vyks didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje, galbūt Panevėžyje ar kituose didesniuose miestuose.
Parlamentaras neabejoja tokio sprendimo nauda: „Tai padės mums išsirinkti stipresnius kandidatus, kurie tokiu atveju turės gerokai stipresnį mandatą kandidatuodami jau tikruose rinkimuose.“
A. Kubilius svarsto, kad tokie pirminiai rinkimai gali padidinti žmonių pasitikėjimą partijomis.
„Svarbu žmones įtraukti į reikšmingiausių partijos gyvenime sprendimų priėmimą. Labai svarbu, kad žmonės jaustų, jog partijos nėra uždaras kubelis, kad jos įsiklauso ir į rinkėjų nuomonę, ypač, kai priima esminius sprendimus“, – tikina A. Kubilius.
Konservatorius mano, kad tokie pirminiai rinkimai – demokratiškesnis sprendimas nei kandidatą rinkti partijos viduje ar „kur nors uždaruose kabinetuose“.
A. Kubilius teigia, kad galima politinių oponentų įtaka rinkimuose nebaisi: „Tikrai nieko nesibaiminame ir tikime, kad tų, kuriems rūpi valstybės gyvenimas ir valstybės reikalai, bus daugiau nei tų, kurie nori pakenkti mūsų partijai.“
Politologai: konservatorių sprendimas gali padidinti skaidrumą
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė kalba, kad bet kokie veiksmai, bandantys įtraukti rinkėjus į kokią nors partijos veiklą, yra pozityvūs. Anot R. Urbonaitės, kurį laiką partijos buvo nutolusios nuo rinkėjų ir savo veiklą pradėdavo aktyviau vykdyti tik prasidėjus rinkiminėms kampanijoms, kai reikia užsitikrinti rinkėjų balsą.
Politologės teigimu, tokie pirminiai rinkimai galėtų padidinti pasitikėjimą politinėmis partijomis bei skatinti gyventojų pilietiškumą. Anot jos, svarbu, kad žmonėms suteikiama galimybė dalyvauti rinkimų procese ir įsitraukti ne tik primityviai atiduodant savo balsą.
„Demokratijos įtvirtinimui ir gilinimui tai yra geriau, nes savivalda yra ta platforma, kur žmonės pirmiausia turėtų išmokti demokratijos žaidimo taisyklių. Tai tos platformos, kuriose rinkėjas ir gyventojas gali suvokti, kad jis turi įtakos paveikti valdžios sprendimus ir kartu su valdžia, kurią pats išrenka, spręsti tam tikras problemas“, – tikina politologė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas B. Ivanovas taip pat pritaria, kad konservatorių sprendimas rengti pirminius rinkimus gali prisidėti prie rinkimų skaidrumo ir demokratiškumo. Anot politologo, tokia sistema veikia dalyje demokratiškų vakarų valstybių.
B. Ivanovas: oponentai galimai bandys diskredituoti rinkimus
B. Ivanovas pabrėžia, kad konservatoriai turėtų apgalvoti, kaip rengti tokius rinkimus bei išspręsti galimas technines kliūtis. Pasak politologo, vykstant tokiems rinkimams galimos trolių bei kibernetinės atakos, esą tokiu būdu politiniai oponentai gali bandyti sužlugdyti šią TS-LKD idėją.
B. Ivanovo teigimu, tokių atvirų rinkimų organizavimas turi įdomių politinių aspektų, tačiau nesiryžta prognozuoti jų rezultatų.
„Galutinis rezultatas gali būti nebūtinai toks, kokio tikimasi“, – dvejoja VDU politologas.
Pasak B. Ivanovo, sprendimą organizuoti tokius rinkimus rinkėjai gali suprasti kaip viešųjų ryšių akciją, kuria siekiama muilinti rinkėjams akis ir padidinti pasitikėjimą partija bei jos kandidatais. Jo teigimu, šiuos rinkimus žmonės gali suprasti kaip siekį postuluoti skaidrumo idealą, kad partija kandidatą renka ne užkulisinių susitarimų metu, bet pasitarę su rinkėjais. B. Ivanovas taip pat sutinka, kad politiniai oponentai gali bandyti diskredituoti šią idėją ir tai paversti savo viešųjų ryšių akcija.
„Neabejotinai bus antikampanijų. Jei jos bus sėkmingos ir įvairios atakos bei diskreditavimo atvejai pavyks, šie rinkimai gali duoti ir neigiamų rezultatų. Gali būti klastojami rezultatai arba oponentai sužlugdys pasitikėjimą ta procedūra – niekam ne paslaptis, kad politikoje galimos visos priemonės“, – svarsto B. Ivanovas.
Rinkėjai turi pajausti savo balso reikšmę
R. Urbonaitė taip pat įžvelgia šią grėsmę, ji pritaria, kad kitos partijos gali bandyti kištis į rinkimus: „Natūralu, kad oponentai nepraleidžia pro akis to, ką daro tiek konservatoriai, tiek kitos partijos.“
Vis dėlto politologė sutinka, kad tai, kiek politiniai oponentai darys įtakos rinkimuose, priklausys nuo TS-LKD gebėjimo prižiūrėti vykstančius procesus. Anot jos, nebūtų sudėtinga pastebėti, kad kas nors iš išorės remia silpnesnį ar parankesnį kandidatą.
Pasak R. Urbonaitės, rinkimuose aktyviai dalyvavę žmonės gali nusivilti rezultatu arba proceso skaidrumu, todėl svarbu, kad rinkėjai gautų grįžtamąjį ryšį ir pajustų savo balso reikšmę. Politologė teigia, kad žmonės turi suprasti, jog jų balsas svarbus ne tik per rinkimus.
„Labai svarbu, kad žmonės, kurie įsitrauks į procesą, būtų išgirsti, kad tai nebūtų tik formalus dalyvavimas“, – kalba R. Urbonaitė.
B. Ivanovas svarsto, kiek žmonių registruosis į rinkimus. Anot jo, rinkimų sėkmė priklausys ir nuo dalyvaujančių rinkėjų skaičiaus.
„Jeigu, pavyzdžiui, užsiregistruos nedaug rinkėjų (5 proc.) arba nuvyks balsuoti tik keli tūkstančiai – tokiu atveju kiltų klausimas, ar ši procedūra turi kokią nors realią galią“, – dvejoja politologas.