Jau ketvirtus metus iš eilės DELFI vykdo unikalų projektą „Lietuvos Įtakingiausiųjų sąrašas 2018“. Septynių skirtingų sričių apklausos parodys, kas iš tiesų turi didžiausią įtaką mūsų valstybėje, kieno nuomonė ir sprendimai labiausiai keičia visuomenės gyvenimą. Šis sąrašas unikalus tuo, kad jame galima pamatyti ir palyginti ekspertų ir visuomenės vertinimus. Rugpjūčio 29 dieną bus paskelbtas galutinis įtakingiausiųjų sąrašas.
Elito apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad šiemet pavyko apklausti daugiau žmonių, todėl apklausa yra reprezentatyvesnė.
Pirmajame sąraše DELFI kviečia pažvelgti į politinį pasaulį – kurie politikai yra įtakingiausi Lietuvoje. Šiemet apklausos pateikė nemažai staigmenų – kai kurie politikai sąraše gerokai pakilo, tačiau pastebima ir kai kurių partijų atstovų įtakos mažėjimo tendencija.
Anot visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“, vykdžiusios visuomenės apklausą, vadovo Igno Zoko, šiame sąraše persipina kelių tipų įtaka – realūs sprendimų priėmėjai, moraliniai lyderiai ir keli politikai, turintys ryškią charizmą ir įvaizdį.
„Kiti pasikeitimai, tikėtina, sietini su didesniu ar mažesniu aktyvumu žiniasklaidoje, savo žymę palieka ir vis aktyvesnės kalbos apie būsimus prezidento rinkimus“, – mano I. Zokas.
Tiesa, sąrašą būtų galėjęs pakoreguoti ir skambus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto tyrimas dėl verslo ir politikos ryšių. DELFI kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis mano, kad jeigu apklausa būtų sudarinėjama šiuo metu, į įtakingiausių politikų dvidešimtuką patektų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos narys Vytautas Bakas.
„Buvo dominuojanti žinia ir V. Bakas buvo jos centre. (...) Jis buvo mažiau gal žinomas, bet yra vienas iš pagrindinių Sauliaus Skvernelio aplinkos žmonių LŽVS sąraše. Nors gal jis nesireiškia taip stipriai kaip, pavyzdžiui, Agnė Širinskienė, jo darbas gana svarbiame komitete, manau, galėjo šiaip nusipelnyti aukštos vietos sąraše. (...) Vytautas Bakas turėtų patekti bent jau į dvidešimtuką“, – mano politologas.
Pirmajame dešimtuke – staigmena
Viena didžiausių politikų sąrašo staigmenų – premjero Sauliaus Skvernelio visuomenės akyse prarasta pozicija. Nors, ekspertų vertinimu, S. Skvernelis patenka į įtakingiausiųjų sąrašo trejetuką, tačiau visuomenė mano, kad už jį įtakingesni yra ne tik prezidentė D. Grybauskaitė, bet ir V. Adamkus ir R. Karbauskis, kuris šiemet surinko gerokai daugiau balsų.
Paklaustas, ar R. Karbauskis iš tiesų yra įtakingesnis už premjerą S. Skvernelį, DELFI kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis šiai minčiai pritarė.
„R. Karbauskis (...) politiškai, ko gero, įtakingesnis, nes jis valdo iš esmės partiją ir partija paklusni jam daugiau negu S. Skverneliui. S. Skvernelis šiuo atveju netgi yra izoliuotas nuo partijos, juolab, kad ir nepriklauso jai. Tokiu būdu jis pats priklausomas nuo partijos, o ne kontroliuoja partiją. Kad ir kaip būtų, jei R. Karbauskis ir jo valdoma politinė partija nusisuktų nuo S. Skvernelio, nežinau, ar S. Skvernelis ilgai išsilaikytų premjero poste“, – mano politologas.
Tuo metu G. Sarafinas atkreipė dėmesį, kad elito respondentai neretai R. Karbauskio įtaką akcentavo ne kaip teigiamą, bet neigiamą.
„Bet vis tiek jie neabejoja, kad Karbauskio įtaka didžiulė. Kalbant procentų kalba, tai pernai už Karbauskį balsą atidavė 48 proc. visų respondentų, o šiemet 58 proc. Taigi 10 proc. balsų – toks augimas yra gana reikšmingas, tikrai nepaneigsi. Ir šiaip žmonės su tuo sutinka, kad jo įtaka yra didžiulė“, – sakė G. Sarafinas.
Taip pat, anot jo, elito respondentai neretai kalbėjo apie tai, kad politikai įtaka pasinaudoja gana skirtingai – vieni tauriems tikslams, kiti labai „slidžiai“ arba „kietakaktiškai“.
„Kalbant apie „valstiečius“, R. Karbauskį, A. Verygą, kitus žmones iš „valstiečių“, tai būtent labiausiai tinka žodis „kietakaktiškai“: jie kaip buldozeris važiuoja. Kitaip tariant, jie padaro savo, nors aplinkui akmenimis lyja, jie nekreipia dėmesio į aplinkybes“, – mano G. Sarafinas.
Visuomenės nuomonė skiriasi
Elito sudarytame sąraše už D. Grybauskaitės, S. Skvernelio ir R. Karbauskio rikiuojasi V. Landsbergis, buvęs prezidentas V. Adamkus, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, buvęs premjeras Andrius Kubilius, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir TS-LKD narė, buvusi Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Visuomenės nuomonė kiek kitokia. Be keturių jau išvardintų lyderių, įtakingiausiųjų dešimtuke atsidūrė dar buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė ir TS-LKD narė, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Šių politikų nebuvo elito sąrašo dešimtuke.
Į tai, kad elito ir visuomenės nuomonė dažnai išsiskiria, dėmesį atkreipė ir L. Bielinis. Anot jo, toks skirtumas rodo, kad visuomenė ir lyderius, ir partijas, ir įtaką vertina pagal visai kitus kriterijus nei elitas ar ekspertai.
„Pavyzdžiui, labai įdomu, kad pagal ekspertų vertinimus A. Butkevičius yra dvidešimt trečias, o visuomenė suteikė jam septintą vietą. Kad ir kaip negatyviai arba kritiškai žvelgia ekspertai į jį, kiek jį kritikuoja, bet visuomenėje jis yra populiarus. Čia yra dvi problemos: viena, kad ekspertai iš tikrųjų ignoruoja visuomenės vertybines orientacijas, kita vertus, visuomenė greičiausiai žvelgia į politikus remdamasi kitais kriterijais, populistiškai orientuotais, kuriuose neegzistuoja kažkoks aiškumas ar konstruktyvumas“, – DELFI sakė politologas.
„A. Butkevičiaus pozicijos žmonių akyse išlieka tvirtos ir kartais susidaro įspūdis, kad tai per staigiai iš aktyvaus politinio gyvenimo pasitraukęs ar tiesiog naujai besiklostančių aplinkybių „pastumtas“ politikas, vis dar turintis nemažai potencialo rinkėjų akyse (...) Vilija Blinkevičiūtė toliau išlaiko gerojo politikos policininko įvaizdį ir jos aukšti procentai taip pat nestebina“, – mano I. Zokas.
Įspūdingi šuoliai
„Ji šalia Karbauskio yra kaip „valstiečių“ veidas. (...) Kita vertus ji turi tokias geras savybes – yra labai darbšti, dirba po niolika valandų per parą, žodžiu, neskaičiuoja valandų, yra teisininkė ir nesispjaudo ugnimis, yra labai rami. Žmonės žiūri į ramų žmogų ir mato, kad ne skandalistė ir šiek tiek pasitiki. Natūralu, kad žmonės mano, kad jei jai leidžia dažnai komentuoti, ji dažnai šmėžuoja televizijoje, tai ji dalyvauja ir sprendimų priėmime“, – mano G. Sarafinas.
Pasak L. Bielinio, A. Širinskienės kilimą galima sieti su jos įtakos vaizdiniu – susidaro įspūdis, kad būtent ji ir R. Karbauskis kontroliuoja visą partiją. Ar taip ir yra realybėje – anot jo, sunku pasakyti, tačiau politologas mano, kad tos įtakos tikrai yra.
Kitas žmogus, reikšmingai pakilęs visuomenės apklausos sąraše – Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis iš 34 vietos pakilo į 15 (elito apklausoje – iš 17 į 11 vietą). I. Zokas mano, kad taip atsitiko todėl, kad A. Veryga yra ministras, kurio sprendimus pajuto kiekvienas gyventojas.
„Net jei visiškai nevartojame alkoholio, vis tiek turime vienokią ar kitokią tvirtą nuomonę dėl šio politiko sprendimų. Norime mes to ar nenorime, alkoholis yra labai svarbi visuomenės gyvenimo dedamoji. Juk ne veltui jam tiek dėmesio skiriama tautos folklore. Ministras palietė labai jautrią stygą ir čia kalba ne tik apie laipsnius, promiles, alkoholio prevenciją ar akcizus. Tai gerokai plačiau ir giliau“, – mano sociologas.
Elito apklausos sąraše gerokai pakilo ir kiti du politikai – „valstietis“ Virginijus Sinkevičius, pernai tapęs Ūkio ministru (pakilo per 26 pozicijas į viršų), taip pat per kelias pozicijas pakilo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
L. Bielinis atkreipė dėmesį, kad V. Matijošaitis kaip Kauno meras atrodo labai stipriai ir akivaizdu, kad jo įvaizdžiui stiprybės suteikia pokyčiai, vykstantys mieste. Jis mano, kad Kauno mero reitingas kils dar labiau, nepaisant to, kad jis nesistengia aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime.
V. Matijošaičio augančią įtaką įvertino ir visuomenė – iš 13 vietos jis pakilo į 9. Anot I. Zoko, Kauno mero sustiprėjusios pozicijos vertintinos „darančio žmogaus“ kontekste – jei prie politiko vyksta realūs darbai ir pokyčiai, toks žmogus turi būti įtakingas.
„Be to, jo vertinimui, matyt, įtakos daro ir speliojimai dėl galimo dalyvavimo prezidento rinkimuose, tokiu būdu simpatijos jam skleidžiasi ir gerokai toliau už Kauno miesto ribų“, – mano I. Zokas.
Blogos žinios – socialdemokratams ir liberalams
Šių metų sąrašuose pastebimi ir kritimai – daugiausiai pozicijų praranda Liberalų sąjūdžio ir skilusios Lietuvos Socialdemokratų partijos atstovai. Anot G. Sarafino, nuosekliai žemyn ritasi ir sostinės meras Remigijus Šimašius.
„Pirmas dalykas – didėja žmonių nepasitenkinimas tuo, kaip valdomas Vilnius. Antras dalykas – liberalų visos tos nesibaigiančios istorijos. Dėl jų visų liberalų reitingas smunka žemyn (...) Ne aukštyn kyla ir daugumos skilusių socialdemokratų, pradedant A. Butkevičiumi, baigiant Gintautu Palucku (dabartinis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas – DELFI), jų įtaka mažėja palyginti su pernai“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Jam pritaria ir politologas L. Bielinis. Jis mano, kad Lietuvos Socialdemokratų partijos skilimas padarė didžiulę žalą.
„Jų skilimas, jų negebėjimas tarpusavyje susitarti ir grįžti į vieną partiją, yra jų bėda ir veiksnys, kuris gali nulemti abiejų politinių jėgų pralaimėjimą rinkimuose. Tai, kad mes matome, kad šiek tiek pakilo socialdemokratų reitingai lyginant su socdarbiečiais, tai nieko nereiškia. Tos pergalės dar nėra ir tas laimėjimas yra toks „vasariškas“. Iš tikrųjų, socialdemokratai labai stipriai praranda pozicijas ir gali užleisti visą kairįjį sparną kitai kažkokiai politinei jėgai, kad ir tiems patiems „valstiečiams“, – įsitikinęs politologas.
G. Sarafinas taip pat pastebėjo, kad savo įtaką praranda ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, tai rodo ir kiti neseniai atlikti tyrimai. Visuomenės apklausa tą rodo labiausiai – V. Pranckietis iš 8 pozicijos nukrito į 17.