Centro duomenimis, paprastai dėl tokių gaisrų padidėja smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. Dėl to nukenčia kvėpavimo takai, užterštas oras taip pat dirgina akis, nosį, burną, išauga alergijos tikimybė.
Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad žmones gali dažniau varginti tokios ligos kaip bronchitas, plaučių uždegimas, astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Ilgalaikis teršalų poveikis skatina kvėpavimo organų, vėžinius, širdies ir kraujagyslių, alerginius susirgimus.
Užterštame ore taip pat randama pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, ozono, benzeno, švino.
Pastebėjus oro užterštumą dėl gaisrų patariama likti namuose, nevesti mažų vaikų į lauką, sandariai uždaryti langus, galima juos užkamšyti drėgnomis šluostėmis, išjungti vėdinimo sistemas. Jei yra galimybė, rekomenduojama patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius, taip pat reikėtų saugoti kvėpavimo takus, pridengti juos su marlinėmis kaukėmis ar respiratoriais, vengti aktyvios fizinės veiklos lauke.
Blogėjant situacijai, rekomenduojama šeimoms, auginančioms vaikus iki vienerių metų bei sergantiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, alerginiais susirgimais, išvykti iš užterštų zonų, blogai pasijutus, kreiptis į gydytoją.