Tačiau ministro E. Misiūno teigimu, procesas vyksta puikiai: „Lietuvos prezidentė pasirašė Valstybės tarnybos ir statuto įstatymą. Tai tikrai puiki žinia, praktiškai jokių teisinių problemų ar priežasčių nevykdyti reformos ar jos nebaigti – nėra.“

Ministro teigimu, paraleliai atliekamos ir kitos reformos: administracinių ir viešųjų paslaugų tobulinimo bei viešojo sektoriaus institucijų pertvarkos.

„Sveikatos apsaugos ministerijoje ministras dalina lapelius, optimizuoja tam tikras veiklas, gerina darbuotojų darbo sąlygas, atmosferą, – kalbėjo E. Misiūnas. – Ministerijoje taip pat matome galimybių įvairioms pertvarkoms, kad būtų galimybė darbuotojams mokėti didesnį darbo užmokestį, kad paslaugos būtų greitesnės ir efektyvesnės, naudingesnės. Turime, ką veikti šią vasarą.“

Tačiau ekonomistai teigia, kad „viešasis sektorius yra per daug išpūstas“.

„Pirmiausia reikėtų optimizuoti procesus valstybiniame valdyme. Efektyvinti valstybinio valdymo veiklos neįmanoma nekalbant apie procesus, – kalbėjo E. Misiūnas. – Pavyzdys: jei turime kokią nors viešą paslaugą ir norint pasiekti rezultatą reikia atlikti penkis ar septynis veiksmus: atnešti dokumentą, sutikrinti kažką, tai popierinį dokumentėlį, pasižiūrėti kažkokią pažymą ir taip toliau. Jei įkeltume tą paslaugą į elektroninę erdvę ir turėtume sistemą, kuri automatiškai susirenka iš kitų duomenų bazių informaciją ir gali vos ne per pusę valandos priimti sprendimą, vos ne 70 proc. laiko yra sutaupoma.“

Ministro teigimu, visų procedūrų peržiūrėjimas ir jų efektyvinimas ir yra viena pagrindinių užduočių. Vienas iš įrankių, kuris, anot ministro, turėtų padėti greičiau pasiekti norimo rezultato – darbo grupių kūrimas.
Eimutis Misiūnas

O ar ir kitos ministerijos noriai priima tokius reformų siūlymus? „Pirmiausia įstatymo projektas buvo pateiktas Vyriausybės pasitarime. Vyriausybės posėdyje visi ministrai diskutavome, svarstėme, aš keletą kartų pristatinėjau įstatymo nuostatas, pristatinėjau visas viešojo sektoriaus pertvarkas, – kalbėjo E. Misiūnas. – Visi sutarėme, kad reikia daryti tas pertvarkas, reikia peržiūrėti paslaugas, viešojo sektoriaus institucijas, jų valdymą ir tik tada bus galima didinti darbo užmokesčius. Aišku, turbūt reikės kažkokią dalį darbuotojų atleisti atsisakant jų funkcijų.“

Ministras neįvardijo, kiek valstybės tarnautojų gali netekti darbo. „Nėra tokio numatyto skaičiaus kad štai reikia atleisti dešimt procentų ar dvidešimt. Į skaičių nesiorientuojame, orientuojamės į veiklos efektyvumą. Kai veikla bus optimizuota, matysis, kiek darbuotojų reikia ir kiek nereikia“, – teigė ministras E. Misiūnas praėjusią savaitę „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“.

Ministras pasidalijo situaciją iliustruojančiu pavyzdžiu: „Jei vieną kėdutę gamina trys žmonės, tačiau įdiegus kompiuterinę sistemą ir aparatus, tris kėdutes gamina vienas žmogus. Tai ar reikia tų kelių žmonių?“

Laidos vedėjas pasidomėjo, pagal kokius kriterijus bus atrenkamas tas asmuo, kuris liks darbo vietoje. „Visada yra subjektyvus faktorius „myliu-nemyliu“, bet mes vertiname kompetencijas. Departamentų ir skyrių vadovai žino žmones, kurie tikrai kuria produktą, kurie tikrai dirba, turi daug iniciatyvos ir idėjų. Yra ir tokių, kurie tikrai atlieka daugiau balasto vaidmenį. Tie žmonės yra žinomi“, – kalbėjo ministras ir pridūrė, kad ne jis vienas spręs, kas lieka darbo vietoje, o kas ne.

„Jei aš susirinksiu žmones, kuriuos „myliu-nemyliu“, tai kas tada? Tada rezultato nebus“, – teigė E. Misiūnas.

Valstybės tarnautojai – nežinomybėje

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė DELFI teigė, kad atleidimo lapelius jau gavo darbuotojai Kultūros, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijose.

Net pati profsąjungos vadovė pripažino, kad jai dar daugelis su pertvarka susijusių klausimų yra neaiškūs. Pavyzdžiui, kaip kils likusių darbuotojų atlyginimai, kaip bus padalintos funkcijos tų darbuotojų, kurie yra atleidžiami. Pasak jos, tokia nežinomybė kelia įtampą darbuotojams

„Visi suirzę, sunerimę, nežino, kokia bus ateitis“, – sakė I. Petraitienė.

Jos žiniomis, Vyriausybėje yra kuriama speciali komisija dėl pertvarkos valstybės tarnyboje.

„Turbūt, reikia kalbėti apie tai, kaip yra iš tikrųjų, koks yra darbuotojų poreikis, ar reikia optimizuoti darbo vietų, kokios turėtų būti supaprastintos valstybės tarnautojo funkcijos, kokių reikėtų atsisakyti. Tokia informacija nepateikta nei profsąjungoms, nei visuomenei“, – sakė I. Petraitienė.