DELFI primena, kad birželio pabaigoje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas viešai svarstė, kad trauksis iš „valstiečių“ frakcijos, jei ši užsiims nauju parlamentiniu tyrimu. Esą naujas tyrimas būtų beprasmiškas ir tik sukeltų politinį chaosą.
„Neapibrėžti tyrimai, kerštai veda į niekur. Jeigu frakcijos lyderis toliau taip elgsis, aš tikrai nematau galimybių dirbti toje frakcijoje“, – tuo metu sakė V. Bakas, pridūręs, kad apie galimos naujos frakcijos kūrimą negalvoja.
Ketvirtadienį ryte pranešta, kad R. Karbauskis vis dėlto registravo nutarimo projektą steigti naują komisiją, kuri tirtų verslo įtaką politikams. Tačiau šio žingsnio V. Bakas nesureikšmino:
„Nesu susipažinęs su šituo nutarimo projektu. Kita vertus, nutarimas nėra priimtas. Baigiantis pavasario sesijai, sutarėme su ponu R. Karbauskiu ir frakcija, kad iki rudens bus pateikti įstatymų projektai, reikalingi tam kad būtų išskaidrinta politinė sistema, sumažintos korupcijos rizikos, sudrausminti tie, kurie verčiasi korupcinėmis veikomis, kurie gyvena iš politinės korupcijos ir joje dalyvauja.
Tie dalykai yra sutarti. Žinau, kad dirba dvi darbo grupės. Manau, kad tuos įgyvendinant mūsų išvadas svarbiausia padaryti šiuos sprendimus. Tai yra prioritetas tarp visų tyrimų. O kaip toliau seksis, žiūrėsime. Registruota – tai dar nereiškia, kad priimta.“
Paklaustas, ar atsistatydintų, jei Seimas priimtų R. Karbauskio pasiūlytą nutarimo projektą dėl naujos komisijos, V. Bakas siūlė palaukti, nes dar nėra matęs to dokumento.
Ketvirtadienį R. Karbauskio registruotame nutarime nurodoma, kad šis naujas tyrimas būtų atliekamas po neseniai baigto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo, kuris aiškinosi neteisėtą verslo ar kitų interesų grupių įtaką politikams ar politiniams procesams.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
Anot išvadų, galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas, atkreiptas dėmesys į neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejus, rašoma ir apie neteisėtą žiniasklaidos naudojimą – ji išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų.