„Konservatoriai, kad ir kas benutiktų, yra niekuo dėti. Kad ir R. Aleknos pasisakymai šiandienos 15min publikacijoje, bandant sudaryti įspūdį, kad Prezidentės veto sveikatos reformai niekaip su juo nėra susijęs ir neturės įtakos su juo siejamai „Ąžuolyno klinikai“. Gal ir būtų galima patikėti, bet aplinkybės ir turimi dokumentai rodo kitką“, – feisbuke rašė A. Širinskienė.

Toliau parlamentarė rašė, kad „prezidentė (bent jau patarėjų lygmenyje) domėjosi, kurios būtent privačios sveikatos priežiūros įstaigos daugiausiai pajus reformos pasekmes.

„Birželio 28 dieną ji gavo informaciją apie dvi klinikas, viena kurių – su R. Alekna siejama sveikatos priežiūros įstaiga. Laiške be kita ko rašoma: „Atsakydami dėl UAB „Kardiolita“ ir UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ sutarčių nuo 2020 m. (jeigu būtų priimtas SDĮ), manytume, kad: UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ tiekiamas stacionarines psichiatrijos paslaugas galėtų suteikti tinklui priklausančios įstaigos, nes šiuo metu esantis lovų skaičius ir lovos funkcionavimo rodiklis nėra aukšti ( 2017 m. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje -246 dienos).

UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ mūsų nuomone turėtų perorientuoti savo veiklą teikti ambulatorines paslaugas, dienos stacionaro paslaugas (Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugoms eilės šiuo metu siekia iki 40 dienų).“, – rašė A. Širinskienė.

Iš to parlamentarė daro išvadas kad „su R. Alekna siejama sveikatos priežiūros įstaiga būtų turėjusi iššūkių“.

„Įstaigai neabejotinai būtų tekę peržiūrėti visą veiklos strategiją. Sutapimas ar ne, bet būtent TS-LKD, kurios vyriausybės ministru ir buvo R. Alekna, labiausiai priešinosi sveikatos reformai, o Antanas Matulas ir buvo tas opozicijos atstovas, kurį išklausiusi prezidentūra priėmė sprendimą vetuoti reformą“, – dėstė A. Širinskienė.

Nepasakė visos tiesos

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime priklausantis A. Matulas neslėpė, kad šiek tiek žino, apie ką kalbama.

„Prezidentės patarėja kreipėsi į ligonių kasą dėl informacijos apskritai, kokias pasekmes gali turėti gydymo įstaigos, turbūt, privačios. Tas nutylima, o išplatintas atsakymas, kad tai konkrečiai palies dvi įstaigas“, – sakė A. Matulas.

Pasak jo, ir Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo raginama balsuoti už įstatymą, nes tai palies mažai privačių įstaigų.

„Bet mes jau tada komitete akcentavome galimus prieštaravimus Konstitucijai. Dabar yra labai negarbinga ištraukti iš konteksto atsakymą, kad neva prezidentė ar jos patarėja domėjosi konkrečiomis įstaigomis, kai yra atvirkščiai, ji domėjosi apskritai dėl pasekmių visose srityse“, – sakė A. Matulas.

Parlamentaras pastebi, kad yra norima apšmeižti valstybės vadovę.

„Aš manau, kad tai yra kerštas už tai, kad buvo pasakyta, kad stambių koncernų savininkų buvimas Seime gali prieštarauti konstitucingumui“, – sakė A. Matulas.

Prezidentė reformos būtinybei pritaria

DELFI primena, kad pabrėždama, kad gydymo įstaigų pertvarka negali paminti Konstitucijos, prezidentė antradienį vetavo Seime priimtus įstatymus, kurių pagrindu buvo numatoma pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje.

Valstybės vadovė tai padarė pasikonsultavusi su medikų atstovais, konstitucinės teisės specialistais ir už sveikatos apsaugą atsakingais politikais.

Pasak prezidentės, sveikatos apsaugos ministras ėmėsi labai svarbių žingsnių, pradėdamas svarbius pokyčius, tačiau ir geriausi sprendimai negali būti daromi prasilenkiant su Konstitucijos nuostatomis.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad priimant įstatymus būtina laikytis Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų teisėkūros procedūrų. Prezidentūros teigimu, šių įstatymų svarstymo metu buvo padaryti esminiai įstatymų leidybos procedūros pažeidimai, todėl visas įstatymų paketas pagal priėmimo tvarką neatitinka Konstitucijos.