Advokatų taryba jau ne vieni metai reikalauja atsisakyti dar 2004 metais Sveikatos apsaugos bei Teisingumo ministerijų parengto nutarimo „Dėl pareiškėjų, advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos būklės reikalavimų ir sveikatos būklės tikrinimo taisyklių patvirtinimo“.

Šios taisyklės numato, kad advokatai ir jų padėjėjai turi kas penkerius metus tikrintis psichikos sveikatą. Tam pirmiausia reikia gauti pažymas, kad nesi psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro įskaitoje. Nepateikus pažymos ar sergant tam tikrais psichikos sutrikimais, kurie vardijami nutarime esančiame sąraše, gresia pašalinimas iš pareigų (išbraukimas iš advokatų sąrašo).

Egzistuojant problemą pripažįsta ir Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija. Joje ketinama suburti darbo grupę, kuri įvertins šiuo metu egzistuojančią tvarką, jos trūkumus, ir pasiūlys efektyvius būdus, kaip atnaujinti sistemą, „kuri jau senokai pribrendo pokyčiams“.

Siūlo gydyti, o ne mesti iš darbo

Kaip DELFI sakė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, šiuo metu egzistuojantis reikalavimas advokatams, taip pat ir kitiems teisininkams nuolat teikti psichiatrų pažymas, nesprendžia esminio klausimo – nei parodo, kokios būklės yra žmogaus psichikos sveikata, nei padeda su esančia problema tvarkytis.

„Nėra galimybės psichiatrui per 15 minučių – tiek maždaug skiriama paciento apžiūrai – patikrinti ir nustatyti, ar žmogus serga psichikos liga, ar ne. Duomenys apie psichikos ligonius Lietuvoje nekaupiami, vieningos duomenų bazės nėra, todėl medikas objektyviai negali patikrinti, ar pacientas anksčiau nesilankė pas kitus medikus“, – aiškino jis.

Antras dalykas, pasak I. Vėgėlės, jei asmuo, sergantis psichikos liga, tai atvirai pripažintų, jis netektų galimybės dirbti tam tikrų darbų, tuo pačiu – ir būti teisininku.

„Žmogus yra priverčiamas slėpti savo ligą, bet ne ją gydyti. Ligų sąrašas, esantis prieš 14 metų pasirašytame nutarime, kartais nesuvokiamas, nes asmuo, net ir sirgdamas tam tikromis psichikos ligomis, gali pilnai atlikti savo profesines funkcijas. Tačiau sergantieji yra stigmatizuojami, išstumiami iš darbo rinkos arba verčiami slėpti savo ligą“, – tvirtino Advokatų tarybos pirmininkas.
Ignas Vėgėlė

Jis neslėpė esant atvejų, kai pas psichiatrą išsirašyti vaistų atvykstantys žmonės prašo recepto nerašyti jų pavarde, nes kažkam vaistų vartojimo faktą sužinojus, tam asmeniui grėstų pašalinimas iš pareigų.

„Suprantu, kad stigmatizavimą esame paveldėję iš sovietmečio. Bet lygiai taip pat, kaip su neįgaliaisiais, kuriuos siekiame maksimaliai integruoti į visuomenę, turėtumėme elgtis ir su psichikos ligoniais. Kai pasakau bet kurios Europos valstybės advokatūros vadovams apie dabar egzistuojančią sistemą, jiems akys ant kaktos išlipa, nes tai absoliučiai europinėje erdvėje nesuvokiamas reguliavimas“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

Ribojimų sąrašą vadina absurdišku

Tokią advokatų bendrijos poziciją palaiko ir gydytojai psichiatrai. Kaip DELFI sakė jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas Edgaras Diržius, klausimas dėl tam tikrų profesijų atstovų – ne tik advokatų, bet ir vairuotojų, naktinį darbą dirbančių asmenų, kitų – psichinės sveikatos patikrinimo keliamas jau metus, laikantis pozicijos, kad suformuluoti reikalavimai yra pertekliniai.

„Reikalavimai formuluoja prielaidą, kad žmogus dėl psichikos sutrikimo – pabrėžiu, faktiškai dėl bet kokio psichikos sutrikimo – negali dirbti advokatu, teisėju ar panašiai, kai iš tiesų tai nėra tiesa“, – kalbėjo jis.

Pasak E. Diržiaus, iš tiesų tam tikri apribojimai dėl darbo yra galimi. „Bet, tarkime, ligų, kuriomis sergant draudžiama dirbti advokatais, sąraše yra lengvos depresijos epizodai. Ir net yra atskiri kodai, kada nustatoma remisija – tai yra konstatuojama, kad žmogus pilnai atsistatė. Drausti tokiam asmeniui dirbti yra tas pats, jei sakytumėme, kad kažkada astma sirgęs, išsigydęs ir pasveikęs asmuo, nors nėra garantijų, jog liga nepasikartos, negali eiti pareigų“, – aiškino specialistas.

Medikas vardijo ir egzistuojančius kitus, jo teigimu, keistus reikalavimus.

„Yra absurdiškas apribojimas dėl delyro būklės. Tai sunkios būklės, kylančios dėl sunkių vidaus ligų ar traumų. Pavyzdžiui, po avarijos žmogus stipriai nukraujuoja, patiria galvos traumą, būna komoje ar jam pasireiškia haliucinacijos, susijaudinimas, net agresyvumas. Gydytojas psichiatras konstatuoja delyrą, paskiria gydymą, ir žmogus po kurio laiko sėkmingai pasveiksta, o psichinė būklė tokiu atveju atsistato per pirmąsias sveikimo dienas, gerėjant somatinei būklei. Bet tai išgyvenusio asmens liga priskiriama prie tų, kurios yra sąraše“, – aiškino E. Diržius.

Pasak jo, tas pats paminėtina ir kalbant apie šizofreninio pobūdžio sutrikimus, kurių yra labai įvairių.

„Naujausių tyrimų duomenimis, kad pusė žmonių, kurie tvarkingai gydėsi, ne tik medikamentais, bet kompleksiškai, nepatiria pakartotinio psichozės epizodo ir gali pilnai grįžti į darbą, bet tai draudžiama. Tas pats pasakytina ir apie piktnaudžiavimą alkoholiu. Asmuo gali būti priklausomas, tačiau niekada nepasirodyti apsvaigęs darbe, ir tai yra gydymo klausimas“, – pažymėjo medikas.

Jis įsitikinęs: dabartinė tvarka skatina žmones ne gydytis, bet trauktis į pogrindį.

„Neatmestina galimybė, kad žmogus gali susidurti ir su ne visai kompetentingu gydytoju, kuris, nustatydamas diagnozę, gali konstatuoti vienokį ar kitokį sutrikimą ir taip sužlugdyti tolesnę asmens karjerą. Jei žmogus, kuris turi vienokį ar kitokį psichikos sutrikimą, dėl to, kad gydosi, gali būti atleistas iš darbo, jo savijauta gali tik pablogėti“, – kalbėjo E. Diržius.

Reikalavimai verčia slėptis

Viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės Karilės Levickaitės teigimu, psichikos problemų stigmatizavimas paplitęs visame pasaulyje.

„Kažkodėl psichikos sveikatos sunkumus visuomenė susieja su tam tikru nestabilumu, pavojingumu, negebėjimu atlikti savo darbo. Ta stigma plačiai paplitusi, o kažkurioje vietoje ji institucionalizuojama. Kai kažkurios specialybės atstovai, tarkime, advokatai, urmu siunčiami tikrintis psichikos sveikatos, tai yra stigmatizavimo pavyzdys“, – sakė ji.

Specialistė pažymėjo, jog iš tiesų gali būti būsenų, neleidžiančių atlikti savo darbo. Bet tai jokiu būdu nėra susiję su kažkokios diagnozės konstatavimu, bet su sunkumų išgyvenimu.

„Tai yra psichikos sveikatos darbo vietoje klausimas – kiek organizacija turi potencialo padėti žmogui, jeigu jam sunku. Tačiau diagnozė kaip tokia visiškai nerodo gebėjimo ar negebėjimo kažką atlikti“, – pabrėžė K. Levickaitė.

Ji kalbėjo, kad standartinis kas penkerius metus atliekamas psichikos sveikatos patikrinimas dažniausiai yra labai formalus, nesiekiant atskleisti žmogaus poreikių.

„Jei asmuo galvoja, kad dėl konkrečios diagnozės – tarkime, nustatytos depresijos, jis nebegalės dirbti kažkokio darbo, jis tikrai nesikreips pagalbos. Geresniu atveju kreipsis į privatų sektorių, kur bus užtikrintas jo anonimiškumas. Taigi, paradoksalu – įvesdami tokį formalų reikalavimą, atstumiame žmones, kuriems iš tikrųjų gali reikėti pagalbos, nuo psichinės sveikatos paslaugų sistemos“, – sakė specialistė.

Ministerija: problema egzistuoja

Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė klausimą dėl perteklinių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl psichikos sveikatos kėlė jau prieš kelerius metus, kreipdamasis į tuometinius atsakingus Vyriausybės narius.

„Tada buvo sudaryta darbo grupė, bet, kaip sakoma, jei nori nespręsti klausimo – sukurk darbo grupę. Tuo atveju taip ir atsitiko. Aš suprantu, kad tokio klausimo be darbo grupės vis dėlto neišspręsi. Noriu turėti vilties, kad dabartinis sveikatos apsaugos ministras pozityviai žiūri į norą keisti sistemą“, – kalbėjo jis.

Kaip DELFI nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, ministro A. Verygos nuomone, į šį klausimą svarbu žvelgti kompleksiškai ir plačiai, įvertinant galiojančių reikalavimų tikslingumą.

Dėl to artimiausiu metu Sveikatos apsaugos ministerijoje bus suformuota darbo grupė, kuriai vadovaus viceministras Algirdas Šešelgis. Į darbo grupę bus pakviesti šios srities ekspertai, teisininkai, atstovai iš šalies.

„Grupės svarbiausias uždavinys bus peržiūrėti dabartinę sistemą, galiojantį reglamentavimą ir įvertinti, kaip tobulinti daugybę metų nekeistą sistemą, kai yra reikalaujama pateikti psichiatro pažymą tiek advokatui, norint darbuotis toliau, tiek norint įgyti teisę vairuoti automobilį ir kitas transporto priemones, gauti leidimą laikyti ginklą ir kitais atvejais“, – perdavė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.