Pagal Seimo patvirtintą Sveikatos sistemos reformą sveikatos apsaugos ministras įgytų teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą ir pinigai iš Ligonių kasų pirmiausia keliautų į šiame tinkle esančias įstaigas. Prezidentę vetuoti reformą prašančios opozicinės partijos sako, kad dėl to rajonų ligoninės dabar teikiamų paslaugų teikti nebegalės ir turės virsti slaugos ligoninėmis, o jų pacientams teks važiuoti gydytis į didžiąsias miestų ligonines.
„Dirbame antrus metus šioje ligoninėje, jeigu nebūtų darbo, ieškotume užsienyje. Darbo pasiūlymų turim daug: vos ne kas mėnesį gaunam elektroninių laiškų su pasiūlymais iš Skandinavijos šalių“, – sako Kretingos ligoninės vidaus ligų sk. gydytojas Tadas Šopaga.
Sveikatos apsaugos ministras neneigia, kad dauguma rajoninių ligoninių ateityje turės virsti slaugos ligoninėmis.
„Esame naujagimiams palanki ligoninė, dalyvaujame šveicarų akušerijos projekte, esame gavę įrangos, ir labai tuo džiaugiamės. Chirurgija mūsų ligoninėje yra stipri, turime stiprių specialistų, tarp traumatologų ir chirurgų. Manau, kad beveik 5000 stacionarinių ligonių yra tikrai ženklus skaičius. Ar visi pacientai sugultų didesnėse ligoninėse? Ar nebūtų tenai eilių? Iškyla tikrai labai daug klausimų. O savoj ligoninėj jie tikrai gauna paslaugą ir nėra čia didelių eilių. Mes visiškai nenorim tikėti, kad būsime slaugos ligoninė“, – sako Kretingos ligoninės vyr. gydytoja Ilona Volskienė.
Pasikvietusi sveikatos apsaugos ministrą ir ekspertus prezidentė tarėsi, ką daryti su Seimo patvirtinta Sveikatos apsaugos sistemos reforma.
„Iš principo prezidentė Sveikatos reformą palaiko, tačiau visus Seimo priimtus įstatymus dar vertins per atitikimo Konstitucijai prizmę“, – aiškina prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
Prezidentės pasikviesti konstitucinės teisės ekspertai sako, kad tai, jog sveikatos apsaugos ministras galėtų formuoti ligoninių tinklą, kurį Ligonių kasos finansuotų prioritetine tvarka, prieštarauja Konstitucijai. Ir jie, ir Medikų sąjūdžio atstovai sako, kad įstatymuose turi būti įrašyta, kokius kriterijus turi atitikti ligoninės, norėdamos teikti paslaugas, kurios finansuojamos iš Ligonių kasų – tai yra biudžeto pinigų.
„Visos sveikatos priežiūros įstaigos turėtų konkuruoti dėl tų paslaugų ir tiktai pagal kokybę ir atitikimą tiems kriterijams, saugumui ir taip pat tenkinant paciento pasirinkimą, jos galėtų būti finansuojamos. Taigi dėl šitų priežasčių vis tik manytina, kad tie įstatymai, kurie buvo priimti, turi rimtų problemų dėl atitikties Konstitucijai“, – sako buvusi Konstitucinio teismo teisėja prof. Toma Birmontienė.
Pasak ekspertės, dėl šių valstybės lėšų pagal Konstituciją, kitaip nei pagal Seimo patvirtintą reformą, turi teisę vienodai konkuruoti ir privačios ligoninės.
Vienos iš privačių ligoninių vadovas sako, kad Seimo patvirtinta reforma pažeistų pacientų teises, kurie dabar čia gydosi nemokėdami nė cento, nes už juos sumoka Ligonių kasos.
„Teko girdėt atsiliepimus, kad nė vienas yra pasakęs, kad tiesiog šita klinika išgelbėjo jam gyvybę, nes jie būtų rinkęsi geriau savižudybę, negu kad valstybinę psichiatrijos gydymo įstaigą, tad manau, kad kaip tik reikėtų skatintų, kad tokių paslaugų būtų daugiau ir privačiose gydymo įstaigose“, – teigia „Ąžuolyno klinikos“ direktorius Raimundas Alekna.