Seimo nariai reikalavo siūlomo įstatymo ekspertizės, ragino užbaigti Seimo posėdį, nes turi suplanuotų renginių. Galiausiai kilusios diskusijos nurimo opozicijai pareiškus įtarimus, kad Seimo posėdžiui vadovavęs LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas yra galimai neblaivus.
Politinių partijų įstatymą buvo numatyta svarstyti penktadienio rytą, tačiau Seimas jį atidėjo vėlesniam laikui. Penktadienio vakarą pradėjus svarstyti klausimą LSDDP atstovas Juozas Bernatonis paprašė pusvalandžio pertraukos. Seimas šiam J. Bernatonio siūlymui pritarė.
Tačiau po jo kalbėjęs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis priekaištavo, kad Seimo posėdžio darbotvarkėje turėjo būti svarstomas visai kitas klausimas, o projektas dėl politinių partijų finansavimo buvo vienašališkai ir neatsiklausus opozicijos į dienotvarkę įdėtas. Pasak G. Landsbergio, taip buvo padarytas procedūrinis pažeidimas.
G. Kirkilas gynėsi, kad nebuvo procedūrinių pažeidimų, ir išjungęs dar kalbančio konservatoriaus mikrofoną sukėlė šurmulį tarp opozicijos politikų.
Socialdemokratas Juozas Olekas, vadovaudamasis Seimo statutu pareikalavo, atlikti šio įstatymo ekspertizę.
Nors „valstietė“ Agnė Širinskienė komentavo, kad ne visais atvejais gali prašyti ekspertinio vertinimo, ir pabrėžė, kad, jos nuomone, toks prašymas yra ginčytinas, Seimo posėdžiui pirmininkavęs LSDDP pirmininkas G. Kirkilas pripažino, kad opozicinių partijų prašymas atlikti ekspertizę yra teisėtas.
Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas, akcentuodamas, kad LSDDP siūlomos partijų finansavimo pataisos yra esminis teisinio reglamentavimo pasikeitimas, ragino kol kas sustabdyti įstatymo svarstymą, iki kol ekspertizė pateiks išvadas.
Tuo tarpu „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis apskritai ragino baigti posėdį, kaip ir buvo numatyta, - 17.00 val., nes, kalbėjo politikas, jo frakcija turi suplanuotą renginį.
„Mes turime išeiti į renginį“, - sakė R. Žemaitaitis.
Galiausiai diskusijas dėl politinių partijų finansavimo užbaigė konservatorius Jurgis Razma, pasiūlęs G. Kirkilui pasitikrinti blaivumą.
„Mūsų frakcija siūlo teikti balsuoti dėl jūsų nušalinimo nuo pirmininkavimo Seimui, nes vis dėlto svarstomas partijų klausimas ir šimtatūkstantinės dotacijos jūsų partijai, nežinau, ar jūs dėl to taip susijaudinęs ir nerišliai kalbate ir keistą mimiką demonstruojate, ar čia kitos priežastys, kurias man sufleruoja mano kolegos medikai. Būtų gerai, kad pasitikrintumėte blaivumą...“, - sakė J. Razma.
Jam antrino konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, pareiškęs, kad neketina dalyvauti posėdyje, kurį veda neblaivus pirmininkas.
„Kad jums būtų ramiau, posėdžiui toliau vadovaus Irena Šiaulienė“, - diskusijas užbaigė G. Kirkilas ir daugiau posėdžiui nebepirmininkavimo.
Prie politinių partijų finansavimo klausimo Seimo nariai penktadienį nebegrįžo.
LSDDP inicijuojamais politinių partijų finansavimo pakeitimais siūloma nustatyti, kad du trečdaliai valstybės biudžeto skirtų asignavimų būtų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų - politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui.
Taip pat siūloma įtvirtinti, kad tais atvejais, jeigu politinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir registruojama nauja politinė partija, turinti daugiau partijos narių - Seimo narių nei buvusi partija, valstybės biudžeto asignavimų dalis, paskirta už išrinktus Seimo narius, padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų narių skaičių Seime.
Taip pat siūloma parlamentinėms partijoms, atstovaujančioms Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, valstybės biudžeto asignavimus didinti 1,5 karto.
Opozicinės partijos šiam siūlymui nepritaria. Pasak konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, siūlomos Politinių partijų įstatymo pataisos būtų naudingos tik dabartinėms valdančiosioms partijoms. Pasak jo, pritarus šioms pataisoms, valstybės finansavimas „valstiečiams“ augtų 0,5 mln. eurų, o LSDDP - daugiau kaip 300 tūkst. eurų kasmet. Nuo Lietuvos socialdemokratų atskilusi LSDDP šiuo metu valstybės dotacijos negauna.
Opozicijoje esantys politikai samprotavo, kad skubos tvarka įstatymo pataisas priimti užsidegę „valstiečiai“ siekia atsidėkoti koalicijos partneriams už balsus priimant mokesčių reformą.
Politikams reiškiant tokius nuogąstavimus, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įregistravo siūlymą, kad nauja partijų finansavimo tvarka įsigaliotų ne iškart, bet nuo 2020 metų rinkimų.
LSDDP inicijuotas pataisas sukritikavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.