Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius kreipėsi į parlamentinę Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) dėl šiurkščių Seimo Statuto pažeidimų ir pastangų paminti demokratinę valstybės santvarką.

„Prievolė vienodai laikytis nustatytų taisyklių ir procedūrų tiek Seimo daugumai, tiek opozicijai, yra valstybės demokratinės sąrangos pagrindas. Manau, kad demokratija atsidūrė pavojuje ir ji turi būti apginta“, – DELFI sakė G. Landsbergis.

Tokiam žingsniui konservatorių lyderį, jo teigimu, paskatino pastarojo meto valdančiųjų veiksmai, naudojantis užsitikrinta balsų dauguma, „stumiant“ savo sprendimus, kartais net nepaisant Seimo Statuto.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, esą opozicijos nepasitenkinimą sukelia sėkmingas daugumos projektų priėmimas.

„Turėkite Seime daugumą, ir bus jūsų valia. O dabar, turint trisdešimt kelis žmones, rėkti, kad įstatymų priėmimas Seime yra demokratijos griovimas, tai atleiskite“, – kalbėjo jis.

Landsbergis: „valstiečiams“ įstatymai nebūtinai galioja

„Pajutę, kad turi stabilią balsų daugumą, kad ir neformaliai, prie valdančiųjų prisijungus „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, „valstiečiai“, manau, nusprendė, kad visiems galiojančių taisyklių nebeverta laikytis. Didžiųjų Vakarų valstybių demokratija išsaugoma šimtmečiais tik dėl to, kad visi laikosi įstatymų, kurie yra virš karalių ir parlamentarų. „Valstiečiai“ nusprendė, kad įstatymai jiems nebūtinai galioja“, – piktinosi G. Landsbergis.

Jo teigimu, valdantieji įstatymų aiškinimą pritaiko taip, kaip naudinga jiems, o jei pritaikymas neatitinka jų matymo, balsuodami Seime daugumos valia įtvirtina naują vertinimą.

Pasak G. Landsbergio, naują kryptį Seime rodo pastarųjų dienų sprendimai. Kaip vieną tokių jis įvardijo valdančiosios koalicijos partnerių socialdarbiečių parengtas partijų finansavimo pataisas, kurios papildytų tiek šios politinės organizacijos, tiek „valstiečių“ piniginę opozicijos sąskaita.

Minimi ir konfliktai socialdarbiečio Artūro Skardžiaus apkaltos klausimą svarsčiusioje ir tam kelią užkirtusioje parlamentinėje komisijoje, iš kurios buvo pašalintas konservatorius Andrius Kubilius, o dėl to pasitraukė kiti TS-LKD atstovai. Pagaliau – ketvirtadienį valdančiųjų inicijuotas, bet į kitą posėdį, kitaip nei numato Seimo Statutas, perkeltas klausimas dėl konservatorių atstovo Viliaus Semeškos pašalinimo iš Vyriausios rinkimų komisijos (VRK).

„Tiesą sakant, po posėdžio, kuriame diskutuota dėl V. Semeškos, prie manęs priėjo keli „valstiečiai“, kurie klausė – kodėl jūs, konservatoriai, darote problemą? Pakeiskite tą narį kitu, ir bus gerai. Reaguodamas paklausiau, gal jie tada pateiks sąrašą žmonių, kurie „valstiečiams“ tinka? Tai yra pirmi žingsniai į nedemokratiją. Į tą valstybių būrį, kurias mes dažnai minime, sakydami, kad jos žengė per raudoną brūkšnį, nuo kurio grįžti atgal ganėtinai sudėtinga“, – sakė G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis tvirtina, kad tikisi, jog valdantieji dar atsikvošės. „Bet jeigu toliau bus einama ta pačia kryptimi, neatmetame galimybės, kad ieškosime pagalbos tarptautiniuose vandenyse“, – teigė jis.

Gentvilas: jie veikia bolševikiškai – fašistiškai

Priekaištų valdantiesiems negaili ir kitų opozicinių partijų atstovai. „Prieš kelis dienas iš Seimo tribūnos juos pavadinau bolševikais. Po to jų veiksmus pavadinau fašizmu“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Taip jis įvertino ketvirtadienio situaciją, kai plenarinio posėdžio metu skubos tvarka dirbusio parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto, svarsčiusio daugumos projektams priimti būtinus klausimus, posėdis etikos sargų buvo pripažintas neteisėtu, bet jame priimtais sprendimais apsispręsta vadovautis.

„Į teisę jiems nusispjauti – svarbu, kad turi balsų persvara. Ketvirtadienį su kolegomis susėdę kalbėjome: tai jau rimta. Kai kyla kažkokie ideologiniai nesutarimai, ir nulemia balsų persvara – ką padarysi. Bet kai naudojantis balsų dauguma yra ignoruojami pamatiniai teisiniai dalykai, tai kelia nerimą“, – sakė liberalsąjūdietis.
Juozas Olekas

Opozicinių socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas taip pat tvirtino, kad pastaruoju metu stebimi nuolatiniai Statuto pažeidimai, kuriuos daro valdantieji.

„Yra labai aiški tendencija, kad kol valdantieji turi nors vienu balseliu daugiau, „buldozerio principu“ stumia savo klausimus, paneigdami tiek Statutą, tiek Teisės departamento išvadas, kuriose reiškiamos abejonės dėl priimamų įstatymų konstitucingumo. Bandoma elgtis antidemokratiškai“, – sakė jis.

Jau šeštą kadenciją seime dirbantis J. Olekas aiškino tokių situacijų per savo politinę karjerą neprisimenantis.

„Per daugiau kaip 20 metų Seime nieko panašaus nemačiau. Būdavo ginčų, būdavo protesto akcijų, bet tokio teisės normų nepaisymo nėra buvę“, – sakė socialdemokratas.

Apeliavo į sąžinę ir krikščionės pareigas

Opozicijos atstovai vieningai teigia, jog dėl įsivyravusio chaoso Seime atsakomybę turėtų prisiimti ištikima R. Karbauskio bendražygė „valstietė“ Agnė Širinskienė, šiuo metu vadovaujanti parlamentiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

„Darbas Seime darosi neįmanomas, o visam paradui vadovauja A. Širinskienė“, – tvirtino G. Landsbergis.

Dar griežčiau šios Seimo naujokės atžvilgiu pasisakė parlamento senbuvė, buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Ketvirtadienį A. Širinskienei pristačius klausimą dėl VRK nario V. Semeškos pašalinimo, ji neištvėrė.

„Kas vyksta dabar, tai man, senbuvei Seime, ne tai, kad liūdna, bet verkti norisi. Visi mūsų Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkurti pamatai yra iš pagrindo griaunami. Gerbiama Agne, aš žiūriu į jus ir kreipiuosi: kodėl jūs esate tokia destruktorė, kokią jūs turite įtaką visai frakcijai, ir šitaip tuos žmones klaidinate – dorus, sąžiningus.
Agnė Širinskienė

Aš nesuprantu, kaip jūs neturite gėdos ir sąžinės, ir einate į Bažnyčią melstis. Jus vieną kartą Dievas nubaus už tai, kaip jūs išsidirbinėjate. Aš jau nekalbu, kad kyla klausimas, ar iš tikrųjų jums viskas tvarkoje, ar jūs esate sveika, nes šitaip elgtis, kaip jūs elgiatės, viduryje baltos dienos kažką sumąstote ir po to darote išpuolius“, – iš Seimo tribūnos prabilo I. Degutienė.

Pati A. Širinskienė DELFI sakė nekomentuojanti to, ką politikai kalba plenarinių posėdžių salėje. Ji taip pat teigė nediskutuosianti, kodėl pastaruoju metu sulaukia tiek opozicijos kritikos.

Paaiškino, kas yra demokratija

Valdančiųjų lyderis R. Karbauskis opozicijos nuogąstavimus dėl pavojaus demokratijos atmeta.

„Konservatoriams demokratija pavojuje nuo 2016 metų gegužės mėnesio (Seimo rinkimų kampanijos pradžios – DELFI). Aš suprantu, jog tai, kad Seimas sugeba priiminėti sprendimus, juos veda iš kantrybės. Jų pastangos nukreiptos į tai, kad sustabdytų mūsų darbą Seime ir reformas, kurios duos tikrai didelę naudą žmonėms“, – sakė jis.

LVŽS pirmininkas tvirtino, kad opozicija nenori kalbėti apie siūlomus įstatymų pakeitimus, o vietoje to kaltina „valstiečius“ griaunant demokratiją.

„Kokią demokratiją? Ne mes priimame sprendimą, kiek Seimo narių turi kuri frakcija. Žmonės balsuodami priima. Aš suprantu, kad jie kantrybės ketverius metus sėdėti opozicijoje neturi, ir tai priveda prie to, kad ketvirtadienį mus fašistas vadino, šiandien dar kažkuo“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, konservatorius veda desperacija. „Kritikuoti reikia pagal faktą. Kritikuokite objektyviai, kritikuokite įstatymus. Bet jie užsiima kaltinimais. O yra daugumos demokratija. Demokratinėje valstybėje dauguma lemia sprendimą. Ir kitokios demokratijos, mano žiniomis, niekur pasaulyje nėra. Nėra taip, kad mažuma kažkur lemtų sprendimą“, – kalbėjo LVŽS pirmininkas.

Išeitis – kreipimasis į Konstitucinį Teismą

Konstitucinės teisės žinovas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius DELFI sakė, kad chaosą Seime įmanoma suvaldyti.

„Pagal Konstituciją, įstatymai, nutarimai, kiti teisės aktai priimami, laikantis tam tikrų procedūrų. Jos gali būti nustatytos įstatymuose, gali būti numatytos Seimo Statute. Jei nesilaikoma Statute nustatytų procedūrų, tai yra pagrindas pripažinti priimtą įstatymą ar kitą teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai“, – sakė jis.

Profesoriaus teigimu, dėl to politikams tektų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Dauguma visada turi gerbti mažumos teises, opozicijos teises. Ji turi veikti taip, kad būtų išklausomos visos nuomonės, ne vien tik paleidžiamas „daugumos buldozeris“. Konstitucinė demokratija remiasi tuo, kad sprendimus iš tiesų priima tie, kurie turi daugumą, bet prieš priimdami, jie turi įsiklausyti ir į kitas nuomones, ypač opozicijos. Tik taip galima surasti bendrą visai visuomenei reikalingą vardiklį, o ne tik daugumai ar jų atstovaujamoms grupėms reikalingus sprendimus“, – aiškino V. Sinkevičius.