Įtampos TTP viduje ypač sustiprėjo po praėjusį savaitgalį Palangoje vykusio „tvarkiečių“ sąskrydžio, kurio metu posėdžiavusi partijos taryba daugiau nei pusės balsų dauguma pareiškė nepasitikėjimą pirmininku R. Žemaitaičiu. Taip pat buvo priimtas sprendimas kreiptis į TTP kūrėją europarlamentarą R. Paksą „dėl partijos ateities išsaugojimo“.

R. Žemaitaičio šalininkai kalba, kad R. Pakso rėmėjai jau kuris laikas siekia išstumti dabartinį TTP pirmininką. Nepasitenkinimą juo esą lemia tai, kad „tvarkiečiai“ Seime dirba ne su valdančiaisiais, bet lieka opozicijoje, taip pat aštrūs pasisakymai tiek P. Gražulio, tiek R. Pakso, prieš savivaldybių rinkimus prabilusių apie visuomeninio judėjimo steigimą, atžvilgiu.

Dėl to partijos skyriuose esą renkami parašai, reikalaujant, kad R. Žemaitaitis trauktųsi. Tokio proceso iniciatoriais įvardijami parlamentaras P. Gražulis, prieš mėnesį išmestas iš parlamentinės TTP frakcijos, o praėjusį savaitgalį dėl asmeninio gyvenimo peripetijų metams suspenduotas ir kaip partijos narys, taip pat – dėl balsų pirkimo skandalo vietos šiame Seime negavęs vienas iš „tvarkiečių“ steigėjų, Pagėgių skyriaus pirmininkas Kęstas Komskis.

Dar vienu opozicijos dabartiniam pirmininkui aktyvistu ir R. Pakso rėmėju įvardijamas buvęs parlamentaras Rimas Antanas Ručys. Oficialiai partijai jis šiuo metu, kaip teigiama, nepriklauso, nes yra sulaukęs kaltinimų teismui perduotoje TTP politinės korupcijos byloje.

Pats R. Paksas teigia, kad partija jį kviečia ne vadovauti, bet „spręsti iškilusią problemą“. Tačiau galimybės sugrįžti prie TTP vairo, kurio atsisakė 2016 metų Seimo rinkimų metu, jis kategoriškai neneigia.

„Griežto „ne“ jūs ir negirdėsite iš 20 metų politikoje esančio žmogaus. Atvirai sakau: jeigu šita situacija nesispręs, iš to kaip dabar yra partijoje, ką stebiu pastarosiomis dienomis, matyti, kad partija eina į susinaikinimą. Jeigu nekeis požiūrio į žmones, į darbą, į tikslų siekimą, paprasčiausiai eis į susinaikinimą, ir man tai kelia didžiulį nerimą“, – DELFI teigė R. Paksas.

Gražulis: Paksas gailisi, pirmininku padaręs Žemaitaitį

Apie reiškiamą nepasitikėjimą R. Žemaitaičiu, kurį savo parašais parėmė kiek daugiau nei 50 iš 90 TTP valdybos narių, pranešta po savaitgalį vykusio šio partijos valdymo organo posėdžio.

„Blaškymasis, pigaus populiarumo vaikymasis ir „flirtas“ su destruktyviai veikiančia opozicija jau nustelbė pareigą atstovauti partijos idėjinėms bei vertybinėms nuostatoms, kurios buvo formuotos ilgus metus. Kai kurie abejotini sprendimai ir veiklos metodai, nukreipti prieš atskirus partijos narius, kritiškai vertinančius personalinį neatsakingumą ir politinės kultūros stoką, taip pat paneigia pačius esmingiausius partinės bendruomenės sambūvio principus“, – rašoma viešame dalies „tvarkiečių“ pranešime.

Jame nurodoma, kad pasirašiusieji mato „vienintelę galimybę šiame sudėtingame TTP veiklos etape – kreiptis į prezidentą Rolandą Paksą dėl partijos ateities išsaugojimo“.

Kaip DELFI sakė P. Gražulis, būtent R. Paksas yra matomas kaip vieninteli žmogus, galintis išspręsti vidines partijos problemas.
Petras Gražulis

„Akivaizdu, kad yra nemažas susipriešinimas partijoje, todėl ir skyrių pirmininkai, daugiau kaip 50 tarybos narių, kreipėsi į R. Paksą raštu, kad jis apsispręstų ir grįžtų į pirmininko postą, nes kitaip partija išsivaikščios“, – tvirtino parlamentaras.

Klausiamas, ar apie tai kalbėta su pačiu R. Paksu, jis sakė, kad „yra buvę pokalbių“.

„Be abejonės, jis pats, kaip žmogus, nelabai norėtų grįžti, bet sako, kad jeigu kitaip nebus galima išspręsti problemos, jeigu vienintelis tai galintis padaryti žmogus yra jis, tada tikrai reikia galvoti“, – aiškino P. Gražulis.

Pasak parlamentaro, R. Paksas tokiuose pokalbiuose esą pripažino, kad „jo pasirinkimas atiduoti R. Žemaitaičiui partijos vairą buvo klaida“.

„Tai be abejonės buvo jo pasirinkimas. Jeigu R. Paksas būtų pasiūlęs bet kurį kitą žmogų, be abejonės, kongresas ir būtų išrinkęs kitą. Dabar R. Žemaitaitis dirba su skyriais, su pirmininkais, važinėja, bando kažkaip R. Pakso poziciją sumažinti. Kalba, kad R. Žemaitaitis geriausias lyderis, gal net geresnis už prezidentą R. Paksą.

Pats R. Paksas nevažinėja, nesižemina, bet jis negali būti abejingas partijai, kurią įkūrė ir kuriai 15 metų vadovavo. Jeigu subyrėtų partija dabar, kai R. Žemaitaitis vadovauja, tikrai labai gaila būtų R. Paksui“, – dėstė P. Gražulis.

Vadina nepatenkintųjų sąmokslu

Apie tai, kad dėl TTP vairo perėmimo su R. Paksu buvo kalbėta, DELFI sakė ir K. Komskis.

„Kažkiek buvo kalbėta. Daugiau kyla iš apačios, spontaniškai tas noras. Jokios paslapties, beveik pusė valdybos narių jau prieš pusantro mėnesio kreipėsi į R. Žemaitaitį, sakydami, kad padėtis sudėtinga, juo labiau, kad jis buvo pasisakęs prieš kai kuriuos partijos narius – ir prieš P. Gražulį, ir prieš R. Paksą, ir prieš jų buriamą judėjimą. Mes sakėme, kad negali veikti partijos pirmininkas prieš kitus partijos narius. Kadangi R. Žemaitaitis į tai nesuragavo, dabar jau yra apie 50 valdybos narių iš 90, kurie kreipėsi dar kartą, prašydami, kad R. Paksas grįžtų“, – aiškino jis.

K.Komskis tvirtino: „R. Paksas nepasakė nei taip, nei ne, bet yra pasakęs, kad jeigu reikės, tai eis ir vadovaus. Situacija prasta, o iki savivaldybių rinkimų liko ne taip daug laiko“.

Klausiamas, ar R. Pakso šalininkų netrikdo tai, kad jis yra kaltinamasis šiuo metu teismo nagrinėjamoje korupcijos byloje, K. Komskis aiškino, esą „daug bylų garsiai prasideda, bet taip ir baigiasi“. „Nematau problemų“, – sakė jis.

Šiuo metu Seimo TTP frakcijos seniūno pareigas einantis Vytautas Kamblevičius tvirtino, kad R. Žemaitaičio „niekas neverčia“.

„Ką P. Gražulis išdarinėja, visa Lietuva žino. K. Komskis irgi perlenkia lazdą. Tą intrigą sugalvojo P. Gražulis ir jo draugai. Toks turgaus lygis. Solidiems partiečiams nereikėtų nei diskutuoti, nei kreipti dėmesio. Dėl vieno ar kito klouno nereikia reaguoti, viskas normos ribose. R. Paksas tikrai negrįš partijos pirmininku – čia tik šitie sukuria įvairias versijas“, – tvirtino jis.

Paksas: jo vietoje galvočiau apie atsistydinimą

R. Paksas DELFI tvirtino, kad iš dalies „tvarkiečių“ sulaukė ne kvietimo grįžti, bet spręsti partijoje susiklosčiusią situaciją.

„Mačiau tą raštą, yra eilutė, kad įsisenėjusiai problemai spręsti reikia mano pagalbos. Bet tai jokiu būdu nėra kvietimas grįžti į pirmininko postą“, – sakė jis.

Europarlamentaras, po 2004 metais įvykusios apkaltos pašalintas iš prezidento posto ir, nepaisant jam palankių tarptautinių institucijų rekomendacijų, iki šiol Lietuvoje negalintis eiti jokių pareigų, kurias pradedant reikėtų duoti priesaiką, užsiminė, kad tai, kas vadovaus TTP, nuspręs šios partijos kongresas.

Tačiau tuo pačiu jis užsiminė, jog R. Žemaitaičio vietoje atsistatydintų.

Remigijus Žemaitaitis, Rolandas Paksas
„Man asmeniškai sunku būtų įsivaizduoti save, jei būčiau tokioje situacijoje, kai du trečdaliai tarybos narių, skyrių pirmininkų išreiškia nepasitikėjimą. Nežinau, ar nežengčiau žingsnio atsistatydindamas. O kaip bus toliau, kalbėsime, kai artės kongresas, nes dabar maža, kas kviečia ir kas kažkam nepatinka“, – DELFI paklaustas apie ketinimus grįžti į TTP vadovus, dėstė R. Paksas.

R. Žemaitaitis neneigia, jog partijoje yra nepatenkintų tiek jo veikla, tiek dabartinės TTP vadovybės „darbo metodais“.

„Tie metodai yra tokie, kad žmonės pagaliau už savo veiksmus turi atsakyti. Tuo nepatenkinti nori visais būdais įvesti partijoje destrukciją, kad toliau būtų girdimi ir galėtų visus šokdinti“, – lakoniškai aiškino jis.

Ėmėsi derybų dėl valdžios

Nors R. Paksas aiškiai neatsako, ar ketina perimti vadovavimą TTP, pastarojo meto jo veiksmai rodo aktyvų siekį daryti įtaką „tvarkiečių“ sprendimams.

Trečiadienį LRT paskelbė, kad R. Paksas pastaruoju metu ne kartą buvo susitikęs su valdančiosios koalicijos lyderiu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Politikai pripažino kalbėjęsi apie tai, kaip „tvarkiečiai“ galėtų prisidėti prie valdančiųjų.

Informaciją apie tokius pokalbius į viešumą išnešė P. Gražulis. Šis politikas, jau prieš kelis mėnesius vadintas „tvarkiečių“ ir „valstiečių“ derybų dėl bendradarbiavimo iniciatoriumi, tokiu tapusiu esą po to, kai LVŽS jo vieno nepanoro priimti į savo frakciją, pranešė, jog TTP delegavo dėl to derėtis R. Paksą.

Vis dėlto Seime neoficialiai kalbama, jog pirmieji R. Pakso susitikimai su R. Karbauskiu vyko apie tai nežinant dabartinei TTP vadovybei – informacija ją esą pasiekė tik birželio pradžioje. Tada ir buvo sukviesta partijos valdyba, vėliau ir Seimo „tvarkiečių“ frakcijos posėdis, kur šis klausimas aptartas gana aštriai: po to iš frakcijos pašalintas P. Gražulis.

DELFI klausiamas, kokiu statusu derėjosi su valdančiųjų lyderiais, R. Paksas teigė, jog „kalbėjosi kaip politikas“. „O koks atstovas buvau, sunku pasakyti“, – aiškino jis.

„Man pakankamai neįdomi ta istorija, kas ką deleguoja, nedeleguoja. Eina kalba apie tai, kad partijos valdyboje buvo diskusija, mano oficialus pasiūlymas, kad TTP frakcija Seime pasitrauktų iš nekonstruktyvios opozicijos. Mano pozicija buvo, kad TTP šiandien turėtų paremti „valstiečius“, kaip jėgą, kuri šiandien, nors ir daranti klaidų, bet yra ta, kuri veda Lietuvą teisinga kryptimi“, – kalbėjo R. Paksas.

Remigijus Žemaitaitis
Jo teigimu, partiečiams pritarus tokiai idėjai, jis iškėlęs klausimą, kad prieš pradedant derybas, joms reikėtų gauti LVŽS kvietimą.

„Norint derėtis su LVŽS, reikia, kad būtų kvietimas derėtis. Tokio kvietimo iki valdybos posėdžio, įvykusio prieš mėnesį, nebuvo. Tada valdyba nusprendė, kad reikia pasikalbėti, ar bus tas kvietimas deryboms. Ir aš buvau tas, kuris pradėjo kalbėtis“, – aiškino politikas.

Tuo metu R. Žemaitaitis DELFI sakė, kad apie pokalbius su valdančiaisiais „tvarkiečių“ vadovybė žinojo.

„Bet aišku ir tai, kad susitarimas tarp TTP ir LVŽS, kaip partijų, negalimas, nes R. Karbauskis po Seimo rinkimų pasakė, kad su partijomis, kurioms pareikšti įtarimai, negali būti pasirašoma koalicinė sutartis. Vadinasi, šiandien galime kalbėti apie susitarimą tarp frakcijų, o TTP frakcijos seniūnas yra Vytautas Kamblevičius“, – pabrėžė jis.