Gatvėje atsirado tvora
Dar pernai rudenį DELFI rašė, kad prie Liepiškių g. 13, 13A, 13B, 13C ir Juodojo kelio 64 yra įrengti eismą ribojantys stulpeliai. Ir jie užtikrina, kad iš vienos pusės užtverta gatve galėtų naudotis tik išvardytų sklypų gyventojai. Visi kiti norėdami iš sodų pasiekti Juodąjį kelią turi važiuoti aplinkinėmis gatvėmis. Tai užtrunka kur kas daugiau laiko nei važiuojant tiesiausiu keliu.
Tokia situacija piktina sodininkus. Jie mano, kad eismo ribojimo privalumais naudojasi išskirtinai kelių namų gyventojai, kurie turi privilegiją vieninteliai naudotis miesto gatve.
Tiesa, toje vietoje, kur dabar stovi eismą ribojantys stulpeliai, anksčiau stovėjo nelegali tvora. Tada ji, o ne stulpeliai, sodininkams užkirto kelią greičiausiu būdu pasiekti Juodąjį kelią. Neapsikentę savivalės vietos gyventojai 2015 metais kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą.
Tuomet Seimo kontrolierius informaciją perdavė Nacionalinei žemės tarnybai ir paprašė patikrinti, ar nėra užimta valstybinė žemė.
„Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nustatė, kad žemės sklypo Juodasis kelias 64 savininkas bei žemės sklypo Pavilnio Sodų 2-oji g. (dabartinė Liepiškių g. – DELFI past.) 13 savininkas yra užėmę valstybinę žemę. Nacionalinė žemės tarnyba paprašė savininkus pašalinti pažeidimus. Pažeidimai buvo pašalinti. Seimo kontrolierius 2016 m. liepos mėnesį baigė kontroliuoti šią skundo bylą, nes, kaip informavo Nacionalinė žemės tarnyba, pažeidimai buvo pašalinti“, - DELFI praėjusį rudenį informavo Seimo kontrolierių įstaigos viešųjų ryšių vyriausiasis konsultantas Vytautas Valentinavičius.
Vis dėlto nuo to, kad ant gatvės neliko įstatymus pažeidžiančios tvoros, sodų gyventojams lengviau nepasidarė. Mat Liepiškių g. 13 gyventojai netrukus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę leisti buvusios tvoros vietoje įrengti stulpelius, ribojančius automobilių eismą. Savivaldybė patenkino šį prašymą ir gatvė tapo pravažiuojama tik Juodojo kelio 64, Liepiškių g. 13, 13A, 13B ir 13C gyventojams. Visiems kitiems užgeso paskutinė viltis patogiai ir greitai pasiekti Juodąjį kelią.
Netoliese gyvenantys sodininkai ne vieną kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su klausimu, kodėl iš sodininkų atimta gatvė, tačiau aiškaus atsakymo taip gauti ir nepavyko. Į prašymus atlaisvinti gatvę sodininkams savivaldybės valdininkai reaguodavo visuomet taip pat – užtvaras legalus.
Savivaldybė nuomones keičia kaip kojines
Praėjusį rudenį DELFI susidomėjus šia istorija savivaldybė net kelis kartus pakeitė savo poziciją. Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis praėjusį rugsėjį laikėsi pozicijos, kad užtvaras teisėtas ir kad į sodininkų norą naudotis gatve atsižvelgta nebus.
„Gyventojų minima teritorija, esanti šalia Pavilnio Sodų 2-osios g. (dabartinės Liepiškių g. – DELFI past.) ties pastatu Juodasis kelias Nr. 64, pagal Vilniaus miesto teritorijų planavimo skaitmeninį žemėlapį yra suformuota kaip aklakelis. Ji nėra pritaikyta transporto eismui. Ši vieta skirta pėsčiųjų eismui. Šiuo metu įrengtos techninės eismo reguliavimo priemonės (stulpeliai) suteikia galimybes pėstiesiems iš Pavilnio Sodų 2-osios gatvės patekti į Juodąjį kelią. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašu buvo leista įrengti stulpelius. Stulpeliai įrengti 2016 m. spalio mėn. Pasikeitus minėtos teritorijos statusui į skirtą susisiekimui transporto priemonėmis bei jei ji infrastruktūriškai būtų pritaikyta važiuoti transportui, stulpeliai būtų išmontuoti“, - laiške redakcijai tuomet dėstė T. Kamaitis.
Taip pat jis teigė, kad transporto priemonės iš Liepiškių gatvės į Juodąjį kelią gali patekti per Pavilnio Sodų 1-ąją g.
Tačiau netrukus savivaldybė dar kartą pakeitė savo poziciją. Savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė perdavė papildytą Eismo organizavimo skyriaus vedėjo T. Kamaičio komentarą. Jis teigė, kad stulpelių turės nelikti, kai bus pašalinta likusi nelegalios tvoros dalis, kuri trukdo automobilių eismui.
„Esanti valstybinė žemė tarp Pavilnio Sodų 2-osios g. 13, 13A, 13B, 13C ir Juodojo kelio 64 sklypų neturi akligatvio statuso. Savininkai šį tarpą užtvėrė savavališkai. Minimas žemės tarpas gali ir turi būti naudojamas privažiavimui, bet privažiavimui į sklypus, esančius kitoje žemės tarpo pusėje. Ar pašalinti nelegalūs statiniai valstybinėje žemėje, tikrina Statybų inspekcija, tačiau užsitvėrimo klausimus vertino Nacionalinė žemės tarnyba su Statybų inspekcija, kurios ir įpareigojo pašalinti tvoras už sklypo ribų. Dėl kokių priežasčių nebuvo pabaigti šalinti visi tvoros elementai, įskaitant tvoros pamatą, duomenų neturime. Užtvarų nebuvo įrengta, signaliniai stulpeliai žymi likusį tvoros pamatą. Jei bus pabaigtos kliūčių šalinimo procedūros, dangos bus pritaikytos važiuoti transportui, įspėjamieji stulpeliai taps nebereikalingi ir bus pašalinti“, - pernai rugsėjį gautas toks savivaldybės atsakymas.
Papildomai telefonu susisiekus su N. Kolkaite, ji patvirtinto, kad stulpelius leista įrengti tik dėl to, kad likęs tvoros pamatas neapgadintų automobilių. Anot jos, gatvė turi būti atvira visiems ir tai įvyks, kai neliks nelegalaus tvoros pamato.
Žadėjo, kad stulpelių neliks, bet nutiko priešingai
Tačiau nepraėjus nė metams Vilniaus miesto savivaldybė ir vėl persigalvojo. DELFI nuvyko į vietą ir užfiksavo, kad nelegalios tvoros pamato jau neliko. Nacionalinės žemės tarnybos nurodymas visiškai įvykdytas. Neliko pamato – neliko ir kliūties ant gatvės, kuri galėtų trukdyti automobilių eismą.
Savivaldybės atstovė N. Kolkaitė DELFI buvo sakiusi, kad kai neliks tvoros pamato – neliks ir eismą ribojančių stulpelių. Tačiau nutiko priešingai.
DELFI kreipusis į savivaldybę su klausimu, kodėl nelikus nelegalios tvoros pamato stulpeliai tebestovi, Miesto ūkio ir transporto departamento Saugaus eismo poskyrio vedėjas Marius Maldeikis teigė, kad pašalinus pamatą situacija tapo dar blogesnė.
Kitaip tariant, vietoj to, kad savivaldybė pasirūpintų žvyro užpylimu į atsiradusią duobę, ji nusprendė ir toliau palikti stulpelius.
„Gyventojams pašalinus nelegaliai pastatytą tvorą ir pamatą, danga tarp Juodojo kelio 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (buvusi Pavilnio Sodų g. 13), tapo dar labiau netinkama ir nepritaikyta saugiam bei sklandžiam eismui. Tam pritarė ir šios teritorijos gyventojai, pateikę prašymą dėl sąlygų išdavimo suprojektuoti ir įrengti privažiavimą, nuo Liepiškių g. iki Liepiškių g. 13 sklypo. Tad dar šiemet planuojama parengti teritorijų planavimo dokumentus, o vėliau šioje teritorijoje atsiras nauja transporto eismo jungtis nuo Liepiškių g., skirta privažiavimui prie sklypų, bei aklakelis su Juoduoju keliu tam, kad nebūtų tranzitinio eismo šioje nepritaikytoje jungtyje. Minėti šviesą atspindintys stulpeliai bus išmontuoti tuomet, kai bus patikslinti teritorijų planavimo sprendiniai ir įrengta eismo jungtis, kuri bus pritaikyta saugiam transporto ir gyventojų eismui”, - teigiama M. Maldeikio komentare.
Kitaip tariant, savivaldybė nusprendė, kad privilegijos išskirtine teise naudotis gatve neliks Liepiškių g. 13, 13A, 13B, 13C ir Juodojo kelio 64 gyventojams. Jie, kaip ir likę sodų gyventojai, turės važiuoti aplinkkeliu.
Po DELFI tyrimo pašalinta dar viena tvora
Suprantamų atsakymų iš savivaldybės nesulaukiantys sodininkai kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą. Tai patvirtino viešųjų ryšių vyriausiasis konsultantas V. Valentinavičius.
„Seimo kontrolierius R. Šukys gavo skundą iš pareiškėjo dėl jūsų laiške minimos situacijos. Seimo kontrolierius pradėjo tyrimą. Yra pateikti paklausimai Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei Nacionalinei žemės tarnybai. Šios institucijos atsakymus turi pateikti iki birželio mėn. pabaigos. Gavus atsakymus, dokumentus, kurių buvo prašoma, Seimo kontrolierius atliks jų vertinimą. Tyrimo metu taip pat analizuojamas teisinis reglamentavimas. Baigus tyrimą pareiškėjui bus pateiktos išvados”, - kokių veiksmų bus imtasi, DELFI informavo V. Valentinavičius.
Praėjusį rudenį soduose apsilankiusiems DELFI žurnalistams kilo įtarimų, kad Juodojo kelio 64 sklypo savininkai galbūt neišsitenka savo sklypo vadose. Pagal Regia.lt žemėlapį nustačius, kad galimai užimta ir dalis šalia esančios valstybinės žemės, informacija perduota Nacionalinei žemės tarnybai. Jos atstovė Renata Remeikaitė informavo, kad bus atlikta valstybinė kontrolė.
Prieš kelias savaites soduose vėl apsilankę DELFI žurnalistai tvoros valstybinėje žemėje jau nerado.