Už tai ketvirtadienį balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 34, devyni susilaikė. Tokį sprendimą palaikė dauguma „valstiečių“, Lenkų rinkimų akcijos, „tvarkiečių“ frakcijos narių, po kelis socialdemokratus ir socialdarbiečius. Prieš buvo daugiausia konservatoriai ir liberalai.
Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Prie šio klausimo parlamentas planuoja grįžti rudens sesijoje.
„Akivaizdu, kad šituo įstatymo priėmimu tikrai suinteresuota Rusijos žvalgyba, nes ji tikrai nori žinoti, su kuriais tęsti toliau bendradarbiavimą ar ne. O gerbiamus „valstiečius“ aš noriu įspėti: jūs priartėjote prie kritinės ribos, nes būtent oponentai apeliuoja į tai, kad lyderis Ramūnas Karbauskis gali būti priklausomas nuo Maskvos interesų. Jūs eidami į politinį sandėrį su kolegomis, vienaip ar kitaip sustiprinate oponentams argumentus kalbėti, kad Ramūnas Karbauskis nėra visiškai laisvas nuo Kremliaus įtakos“, – po balsavo pareiškė buvęs „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys.
Pagal Lenkų rinkimų akcijos projektą, būtų paviešintos prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės. Siūloma tuos duomenis išslaptinti nuo 2019 metų sausio 1 dienos.
Dabar ši informacija įslaptinta 75 metams, prisipažinusiems asmenims valstybė buvo garantavusi, kad jų pavardės nebus paviešintos. Neprisipažinusius buvusius slaptus KGB agentus, remdamasi archyviniais duomenimis, išaiškino Liustracijos komisija ir paskelbė jų pavardes viešai.
„Jūs suprantate, kad gali būti pažeisti buvusių KGB bendradarbių, kurie prisipažino, teisėti lūkesčiai ir interesai, nes valstybė dabar juos apgauna. Mano manymu, šitie asmenys turi įgiję teisę kreiptis į teismus ir toliau keliauti iki Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismo“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.
Lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė teigė, kad valstybė jau pakankamai laiko saugojo minėtų asmenų tapatybę.
„Valstybė pažadą ištęsėjo įslaptindama tuos duomenis 25 metus“, – tvirtino ji.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas įspėjo, kad buvusių KGB agentų pavardžių paviešinimu gali pasinaudoti Kremlius.
„Viena išorinė jėga, kuri paveldėjo visas teises, pavadinkime tą jėga Kremliumi, ji turi visos savo agentūros sovietinėje Lietuvoje sąrašą. Jūs siūlote tuos žmones, kurie prisipažino, išviešinti, pagal šitą logiką, Kremlius, kuris turi visą agentūros sąrašą, po jūsų sprendimo, jeigu jis būtų priimtas, jau žinotų tuos žmones, kurie nėra prisipažinę ir taip galėtų pradėti juos veikti arba šantažuoti ir galbūt aktyvuoti jų veiklą čia, Lietuvoje“, – projektą kritikavo ir konservatorius.
Projektą pateikęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis tvirtino, kad nereikia veltis į nešvarius žvalgybų žaidimus, tuo metu saugoti buvusių KGB bendradarbių tapatybę esą neteisinga buvusių disidentų atžvilgiu.
„Ar galima lyginti lojalumą tų asmenų, kurie dirbo toms struktūroms, su tų, kurie buvo persekiojami, kurie vis dėlto nepasidavė, nepasirašė bendradarbiauti su KGB, neįstojo į Komunistų partiją, su tais, kurie buvo tremiami, sėdėjo kalėjimuose, tie, kurie savo laiku studentai susidegino Kaune aikštėje, kurie buvo persekiojami visokių stukačių, kuria dabar yra įslaptinti. Čia nėra lojalumas, gerbiamieji, čia yra prisitaikymas“, – dėstė Z. Jedinskis.
„Mano įsitikimu, jie yra patys pavojingiausi valstybei, jie tarnavo tai (KGB) struktūrai, dabar yra lojalūs mūsų valstybei, ateis „Islamo valstybė“, jie tarnaus ir jiems, padarys apipjaustymą, pasakys, kad to reikia, kad tai naudinga“, – pareiškė parlamentaras.
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.
Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau - 1991 - 1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 - 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.
Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis - išvežta į Rusiją.