Į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) teisėsaugą su prašymu neperduoti N. Venckienės Lietuvai šį pavasarį jau kreipėsi Audronė Skučienė, Petras Gražulis, Audrius Nakas, Nijolė Sadūnaitė ir Nijolė Oželytė.
N. Oželytė DELFI teigė, kad laišką, adresuotą JAV departamentui, parašė paraginta N. Venckienės sūnaus Karolio.
Laiške N. Oželytė išreiškia nepasitikėjimą Lietuvos teisėsauga: „Manau, kad Lietuvos teisėsauga dar nėra pajėgi profesionaliai ištirti šios bylos. Neringos Venckienės gyvybei Lietuvoje grėstų pavojus, jeigu pasitvirtintų įtarimai, jog teisėsauga šios bylos tyrime veikė šališkai ir neteisėtai.“
N. Oželytė teigia, kad ši byla Lietuvoje nuo pat pradžių buvo tiriama netinkamai. „Net kelis mėnesius Neringos Venckienės brolis Drąsius Kedys viešai per informacijos priemones kaltino aukšto rango teisėją Furmanavičių bei kitus asmenis seksualiai išnaudojus jo dukrą, tačiau Lietuvos teisėsauga nesiėmė jokių veiksmų – neapklausė nei Kedžio, nei teisėjo Furmanavičiaus“, – Garliavos istorijos pradžią savo laiške priminė N. Oželytė.
Teisėsaugos darbą N. Oželytė įvardija kaip „nusikalstamą neprofesionalumą“. „Tokiu savo neveiklumu, kurio priežastis yra arba nusikalstamas neprofesionalumas, arba galimo nusikaltimo slėpimas, Lietuvos teisėsauga sukėlė baisias pasekmes – leido įvykti daugybei su byla susijusių žmonių žmogžudysčių ir įtartinų mirčių, kurių aplinkybės iki šiol lieka neaiškios“, – laiške JAV teisėsaugai rašo N. Oželytė.
N. Oželytė: man rūpi tik mano mergaitės
DELFI susisiekus su N. Oželyte, ši teigė, kad šiuo laišku išsakė savo požiūrį į Lietuvos teisėsaugą, o ne į mergaitę, N. Venckienę ar patį pedofilijos skandalą.
„Mano nuomonė – ne apie mergaitę, ne apie Neringą Venckienę, ne apie pedofiliją, mano tezė labai paprasta: kažkoks žmogus vaikšto ir pusę metų garsiai kaltina aukščiausią teisėsaugos pareigūną siaubingu nusikaltimu, o jokia teisėsauga absoliučiai niekaip nereaguoja. Vaizdo įrašai televizijos laidose, viešoje erdvėje – viskas visiems žinoma, o niekas nereaguoja, tarytum „mūsų nėra“, – savo poziciją dėstė N. Oželytė. – Normalioje šalyje normali teisėsauga arba tas žmogus pareikalautų atsakomybės už savo žodžius ir juodinimą arba atkreiptų dėmesį į tą, kuris kaltinamas.“
Jos teigimu, siaubingai išsirutuliojęs skandalas – teisėsaugos neveiklumo pasekmė.
„Kai teisingumo ministras atpažįsta niekad gyvenime nematytą žmogų iš nugaros ir paliudija, kad tai yra būtent tas žmogus ir jis girtas, ir jis paskui prigeria balutėje – aš turiu didelių abejonių dėl teisėsaugos adekvatumo valstybėje. Mano tik tokia logika“, – teigė N. Oželytė.
Anot N. Oželytės, nuo pat istorijos pradžios ji laikėsi tokios pačios pozicijos. „Aš galvoju apie save ir apie savo vaikus. Gyventi tokioje šalyje, kur tokia teisėsauga... Ačiū, man pavojinga“, – kalbėjo N. Oželytė.
Ji prisipažino, kad pačią N. Venckienę yra mačiusi vos kartą gyvenime, tačiau jai keliamų kaltinimų nevertina: „Vieną kartą vis dėl to ten važiavau, pamačiau visą atmosferą, pamačiau tą Neringą Venckienę, o kadangi esu moteris patyrusi ir kažkaip man sekasi pajausti ir pažinti žmones, tai apie jai prirašomus nusikaltimus... Tiek jau to, tegul tiki tie, kas tiki, bet aš savo akimis mačiau, kaip advokatas prievartavo vaiką. Mačiau televizijos ekrane. Advokatas, kuris neturėjo teisės liesti vaiko, jį prievartavo, užsuko kojas, nešė ir taip toliau, o paskui visaip teisinosi.“
N. Oželytė teigė pasitikinti savo žiniomis, vienas tokių – liudijimas iš patikimo šaltinio. „Vienoje televizijoje tas pats advokatas sėdėjo su aukštu teisėsaugos pareigūnu. Viena mano draugė, kuri dirba technine darbuotoja toje televizijoje, girdėjo tokį persimetimą žodžiais: „Tik nesijaudink, nieko nesakyk, mes tave išsuksim“. Man šito užtenka, kad visiškai nepasitikėčiau teisėsauga, – pasakojo N. Oželytė. – Todėl su visiškai ramia sąžine parašiau, kad negalima išduoti, nes nieko, išskyrus kažkieno kerštavimą neaišku už ką ar sąskaitų suvedinėjimą, jokios teisybės čia, Lietuvoje, tikrai nebus. Aš manau, kad jai su savo sūnumi labai sveika gyventi ten, kur dabar gyvena.“
N. Oželytė į JAV teisėsaugą laišku kreipėsi balandžio pradžioje, tuo pat metu JAV teisėsaugą pasiekė dar keli laiškai iš Lietuvos. Jos teigimu, apie kitų asmenų laiškus ji nieko nežino, tačiau neslepia, kad palaikymo Neringai prašė jos sūnus Karolis. „Jis tiesiog paprašė manęs tai padaryti ir aš su mielu noru padariau“, – tvirtino N. Oželytė.
Pokalbio pabaigoje N. Oželytė dar kartą pabrėžė savo poziciją: „Man nerūpi mergaitė, man rūpi tik mano mergaitės, kurios gyvena tokioje šalyje, kur tokia teisėsauga.“
Laukia teismo posėdžio
Teismo posėdis dėl N. Venckienės ekstradicijos turėjo įvykti birželio 14-ąją, tačiau buvo nukeltas. Dar vienas posėdis įvyko birželio 28-ąją, tačiau teisėjas paprašė dar dviejų savaičių. Kitas posėdis turėtų įvykti liepos 12 d.
Gegužės pradžioje Čikagos federalinis teismas suteikė galimybę N. Venckienei ir jos advokatams iki birželio 14 dienos pristatyti teismui papildomus dokumentus. Teisininkė prašo jos neišgabenti į Lietuvą dar metus, kol nebus išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas.
N. Venckienę JAV gina net du advokatai. Vienas jų dirba nemokamai. Tai DELFI patvirtino N. Venckienės sūnus Karolis: „Vienas iš jų – mūsų politinio prieglobsčio advokatas. Iš pradžių mes jam mokėjome, bet kai jis perskaitė visą mamos istoriją, pasisiūlė dirbti nemokamai. O kitam mokame.“
N. Venckienei atsidūrus kalėjime, jos sūnus internete paskelbė peticiją, kuria siekė sustabdyti Neringos ekstradiciją. Taip pat buvo sukurta platforma, kurioje visi norintieji galėjo paaukoti norimą pinigų sumą gynybos reikmėms teismuose. Nuo kovo 22-osios jau paaukota daugiau kaip 10 tūkst. JAV dolerių.
Tiesa, jis – ne vienas, toje pačioje platformoje prašantis paaukoti pinigų N. Venckienei ginti JAV teismuose. Neseniai buvo įkurta dar viena platforma, kurioje lėšų N. Venckienei siekia asmuo, prisistatęs Jonu Ballu iš Ilinojaus. Jis siekia surinkti 14 tūkst. JAV dolerių, penki asmenys jau paaukojo 1 210 JAV dolerių.
K. Venckus internete taip pat buvo paviešinęs įrašą, kuriuo kreipėsi į žmones prašydamas pasirašyti peticiją neperduoti mamos Lietuvai. Deja, N. Venckienės sūnaus sukurta peticija per 30 dienų surinko 39 957 tūkst. parašų. Tam, kad peticija būtų patvirtinta, reikėjo surinkti 100 tūkst. parašų.
Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį
N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką. 2018 metų vasario 15 dieną Kauno apylinkės teismas D. Kedžio motiną Laimutę Kedienę ir jos kaimynę Olgą Girdauskienę pripažino kaltomis dėl mažametės L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukros tvirkinimo bei skyrė laisvės apribojimo bausmes.
2018 metų vasario 22 dieną pranešta, kad Lietuvos prašymu N. Venckienė suimta Čikagos mieste. JAV žiniasklaida teigė, kad N. Venckienės išvaizda per šį laiką buvo gerokai pasikeitusi, tačiau jos sūnus tai neigia. „Vienintelis dalykas, kas pasikeitė, – plaukai ilgesni, nei įprasta matyti nuotraukose. O šiaip nei keitė plaukų spalvą, nei perukus nešiojo. Nieko“, – DELFI anksčiau teigė K. Venckus.
Buvusi teisėja ir parlamento narė N. Venckienė balandžio mėnesį davė interviu JAV žiniasklaidai. „Nenoriu kada nors grįžti į Lietuvą,“ – ji sakė interviu tarptautinei naujienų agentūrai „The Associated Press“ iš kalėjimo.
Bėglė pridūrė, kad mielai taptų JAV piliete. N. Venckienė sakė, jog tuo atveju, jeigu būtų išduota, pedofilai į ją taikytųsi tiek dėl jų tinklo demaskavimo, tiek dėl dėtų pastangų atkreipti dėmesį į šią problemą per 2012 metų Seimo rinkimų kampaniją, kai jos partija „Drąsos kelias“ parlamente gavo septynias vietas.
N. Venckienę prokurorai įtaria pagal trylika Baudžiamojo kodekso straipsnių
Jei bus perduota Lietuvai, buvusi teisėja gali būti teisiama dėl tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo ir skleidimo, teismo sprendimo nevykdymo ir kitų nusikaltimų.
Kreipdamiesi į JAV su ekstradicijos prašymu, Lietuvos teisėsaugininkai nurodė, kad ji įtariama padariusi šias nusikalstamas veikas:
167 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
168 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
313 str. 2 d.: mirusiojo atminimo paniekinimas, viešai paskleidžiant apie mirusįjį melagingus prasimanymus, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
153 str.: jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas, už kurį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
163 str.: piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, už ką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
232 str.: nepagarba teismui, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
245 str.: teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
228 str. 2 d.: piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, už ką baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
231 str. 1 d.: trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
140 str. 1 d.: fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
286 str.: pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
154 str. 2 d.: šmeižimas asmens, neva padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
236 str. 1 d.: asmens melagingas apskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.