Lietuvos kontržvalgyba buvo įsteigta 1918 m. Jai vadovauti pavesta L. Girai. Tuo metu valstybėje trūko pinigų, resursų, pasakojo istorikas, žurnalistas Virginijus Savukynas.
„Pirmosios agentės, kurios negaudavo atlyginimo, buvo moterys – skalbėjos ir panašiai. Todėl, kad jos surinkdavo visus gandus Vilniuje, kurie sklandydavo. Tai buvo pirmas žvalgybinis darbas“, – pasakojo V. Savukynas.
Pasak istoriko, šį darbą buvo kviečiamos moterys, merginos, kurios laikė save lietuvėmis. Joms aiškino, kad tai yra patriotizmo išraiška.
Parlamentaras, istorikas Arvydas Anušauskas konstatavo, kad tai buvo vienkartinis mėginimas suburti žvalgybinį tinklą iš moterų, kuris visiškai nepasiteisino.
Tačiau viena asmenybė tarp šių moterų išsiskiria ypatingu indėliu. Tai yra M. Kubiliūtė. „Pasak istorikų, būtent šios moters dėka 1919-aisiais buvo išgelbėta atsikurianti Lietuvos valstybė“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešime spaudai, kuriuo pagerbiamos 55-osios jos mirties metinės.
Tiksliai sunku pasakyti, kaip ši labai jauna moteris pateko į žvalgybos tinklą. Pasak A. Anušausko, žinoma, kad ji prieš tai dirbo tarnaite pas Antaną Smetoną.
Paskui – 1918-1919 m. sandūroje mergina pradėjo darbuotis lietuviškų laikraščių platintoja, kuri vežiodavo mažmenininkams lietuvišką spaudą.
„Visa tai vyko Vilniuje. Pagal mano spėjimus, ji galėjo būti viena iš tų merginų, kurias L. Gira 1918 m. spalio mėnesio pradžioje pasikvietė, kai mėgino organizuoti iš lietuvių merginų agentūrinį tinklą“, – sakė A. Anušauskas.
Kai Lietuvos Vyriausybė paliko Vilnių, 1919 metais, žvalgybos skyriaus pareigūnas (tuo metu dar leitenantas) Juozas Matusaitis, sutarė su M. Kubiliūte, kad ji likusi Vilniuje teiks informaciją apie lenkų karinius pasirengimus – kokie ešalonai, kur juda, kokie – daliniai, kas kur Vilniuje dedasi.
Tą informaciją ji teikė.1919 m. su jos pagalba iš POW (Lenkų karinė organizacija), įtikinus tuometinį šios organizacijos vadovybės atstovą Petrą Vrublevskį, lietuviams perduotas POW dokumentų archyvas.
Tokiu būdu gavus informaciją, POW skyriaus nariai Lietuvoje areštuoti, o pati organizacija likviduota. Taip M. Kubiliūtės dėka išvengta prieš Lietuvą organizuoto sukilimo, konstatuojama VSD pranešime spaudai.
Suveikė moteriškas žavesys
Moterų žvalgyboje dirbo dvidešimt. Be M. Kubiliūtės svarbus vaidmuo istorijoje tenka ir Aldonai Čiarneckaitei, kuri dirbo prolietuviško laikraščio „Glos Litwy“ redakcijoje Vilniuje.
P. Vrublevskis buvo įsimylėjęs A. Čiarneckaitę, ir pranešinėjo jai apie lenkų planus, o ši perdavinėjo informaciją į Kauną.
Iš čia Mykolas Sleževičius ir žinojo apie rengiamą sąmokslą. Todėl ir buvo pasiruošęs rugpjūčio 28 naktį. Tačiau šių žinių nepakako. Reikėjo dokumentų. Daukanto slapyvardį gavęs Vrublevskis dėl Aldonos ryžosi lemiamam žingsniui. Rugsėjo 20 dieną Koscialkovskis išvyko į Varšuvą.
Tada Vrublevskis, turėdamas raktus, iš seifo išėmė perversmo planus. Dokumentai buvo perduoti agentei Elzei – Kubiliūtei, nes palaikyti ryšius su Aldona tapo per daug pavojinga.
Būtent Kubiliūtė ir perdavė šiuos reikšmingus dokumentus Voldemarui. O Vrublevskis buvo tas jaunuolis, kuris rugsėjo 21 dieną pasiėmė užtaisytą revolverį. Planavo nusišauti, jei jį prie demarkacijos linijos sulaikys lenkai. Remiantis jo žiniomis atlikta Bobelio aprašyta krata pas Niekrašą ir ten bus rasti dokumentai, kurie leido pradėti bylą prieš POW organizaciją,
pasakojo V. Savukynas savo laidoje „Istorijos detektyvai“.
Užsiėmė antisovietine veikla, padėjo žydams
Prasidėjus Sovietų okupacijai, ji užsiėmė aktyvia antisovietine veikla, rašoma VSD pranešime spaudai.
Tad iki mirties nusipelniusiai Lietuvos žvalgei teko daug iškęsti. 1944 m. rugpjūčio 17 d. ji buvo suimta NKVD ir devynis mėnesius buvo nuolat tardoma bei kankinama, priversta kęsti badą. Kiek vėliau perkelta į Lukiškių kalėjimą, o 1946 m. nuteista ir išsiųsta tremtin į Sibirą, kur išgyveno trejus metus.
Nepaisant patirtų sunkumų, visą savo gyvenimą ji rūpinosi kitais – net ir grįžusi iš tremties dirbo Vaikų ligoninėje, rėmė kitus tremtinius ir politinius kalinius, laidojo savanorius. Yra likę duomenų, kad M. Kubiliūtė gelbėjo žydų vaikus. Yra išlikusi informacija, kad ji padėjo iš Kauno geto pabėgusią Ireną Veis (Veisaitę) perduoti Vilniaus vaikų namų vedėjui, gydytojui Izidoriui Rudaičiui.
M. Kubiliūtė yra vienintelė Lietuvos moteris, kuriai suteikti visi svarbiausi Lietuvos ordinai: Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinas, Gedimino 4 laipsnio ordinas, Gedimino 3 laipsnio ordinas ir Vytauto 5 laipsnio ordinas.
Garsiausia Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė, Anapilin po sunkios ligos iškeliavusi 1963-iaisiais, palaidota Vilniaus Rasų kapinėse, greta Lietuvos savanorių. Jos kapas – lengvai atpažįstamas – dailų akmeninį antkapį puošia moters, laikančios saulę, figūra.