Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, premjero ir „valstiečių“ lyderio nuomonių išsiskyrimas dėl naujos, politikų ir verslo ryšius analizuosiančios tyrimo komisijos steigimo rodo, kad abiejų valdančiųjų lyderių politikos metodai ir charakteriai labai skiriasi.
S. Skvernelis ketvirtadienį „Žinių radijui“ pareiškė, kad jis būtų linkęs susilaikyti nuo parlamentinio tyrimo, kurį aktyviai palaiko R. Karbauskis.
Pasak VDU profesoriaus Lauro Bielinio, R. Karbauskio stiprus noras ir nusiteikimas tęsti parlamentinį tyrimą, kurio radare atsidurtų ir šalies prezidentė, tik parodo, kad „valstiečių“ lyderis yra reaktyvus, sunkiai susivaldantis politikas, kuriam svarbiausia yra politinis dominavimas, o ne teisiniai įrodymai.
Tuo tarpu S. Skvernelis ragindamas susilaikyti nuo politikavimo ir pereiti prie teisinių priemonių, anot L. Bielinio, parodo ne tik tai, kad jam yra svarbūs racionalūs argumentai, tačiau kartu demonstruoja ir asmeninį savo sugebėjimą susitvardyti.
Skirtingos valančiųjų lyderių reakcijos, pasak politologo, leidžia sakyti, kad S. Skvernelis per pastaruosius metus valdžioje kaip politikas keitėsi ir įgijo nemažai politikui svarbios patirties. Tuo tarpu R. Karbauskis, akcentuoja L. Bielinis, liko tokiu pačiu - ne visada racionaliai ir atsakingai reaguojančiu politiku.
„Mes matome, kad ryškėja skirtingi požiūriai į aštrius klausimus ir tų klausimų sprendimą. Akivaizdu, kad premjeras stengiasi iš politinio lauko pervesti šias problemas į teisinį lauką ir tokiu būdu komisijos (parlamentinė komisija, tirianti politikų ir verslo ryšius. - ELTA)darbas, kuris iš tikro bus politinis, jam nėra aktualus ir jis tame nemato didelių problemų.
Tuo tarpu R. Karbauskis nori kaip tik išspręsti pirmoje eilėje politines problemas. Jam nesvarbu teisinis įrodymas, jam svarbus politinis dominavimas, nes tai sietina ne tik su tikrų nusižengimų išaiškinimu, bet pirmoje eilėje su artėjančiais rinkimais, kurių metu bus galima pasinaudoti tokiomis politinėmis pergalėmis“, - samprotavo L. Bielinis.
„Karbauskis nelabai kreipia dėmesį į teisinę preciziją, jam svarbiausia politinis rezultatas. Tuo tarpu Skverneliui svarbiausia yra ne tik rezultatas, bet ir kelias į tą rezultatą“, - pabrėžė VDU profesorius.
Politologo nuomone, S. Skvernelio sprendimą atsakingiau žiūrėti į parlamentinių tyrimų organizavimą bei raginimą pereiti prie teisnių argumentų iš dalies lemia ir jo einamos pareigos Vyriausybėje, kuri, pabrėžė profesorius, Seimui panirus į konfliktus, tapo stabilumo valstybėje garantu.
Anot L. Bielinio, užimdamas ne į politinę konfrontaciją nukreiptą poziciją S. Skvernelis, viena vertus, galbūt ir rizikuoja būsimais rinkimaiS, tačiau, kita vertus, taip visuomenei demonstruoja save kaip rimtą ir atsakingą politiką.
Kartu politologas vis ryškėjantį S. Skvernelio ir R. Karbauskio nuomonių išsiskyrimą dėl kai kurių aštrių klausimų siejo ir su skirtingais politikų charakteriais.
„Asmenybine prasme, charakterių prasme, jie labai skirtingi žmonės. Ramūnas Karbauskis, mes ne kartą jau pastebėjome, yra sunkiai susivaldantis ir labai reaktyvus, reaguoja į bet kokius dirgiklius, tuo tarpu premjeras Skvernelis sugeba save suvaldyti ir jo reakcijos dažniau būna neimpulsyvios ir iš karto pamatuotos. Taip, kad jis daug stabilesnis lyginant su Karbauskiu“, - kalbėjo L. Bielinis.
Profesorius pažymėjo, kad jo nuomone, daugiau nei metus trunkantis Seimo ir Vyriausybės darbas skirtingai paveikė abu politikus.
„Mes matome, kad Skvernelis gana greitai auga ir įgyja patirties bei gebėjimų elgtis kaip politikas. O Karbauskis lieka tokiu pačiu, sunkiai suvaldomu, ir galbūt netgi ne visada racionaliai ir atsakingai reaguojančiu į situacijas politiku“, - kalbėjo L. Bielinis.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį ir į Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio vietą kilusiose diskusijose dėl inicijuojamo dar vieno parlamentinio tyrimo. Pasak jo, V. Pranckietis dar iki galo neatrado savo vietos tarp politikų kilusiuose ginčuose.
„Greičiausiai jam sudėtinga (turėti aiškią poziciją. - ELTA) dėl to, kad jis užsiima Seimo problemomis. Seime yra daug procesų, kuriuos reikia suvaldyti ir Seimo pirmininkas tam turi skirti didžiąją laiko dalį. Todėl greičiausiai nėra įsigilinęs į tuos niuansus, dėl kurių jis kartais nesutaria su Karbauskiu. Tačiau Seimo pirmininko asmeninės savybės taip pat daug ką nulemia. Akivaizdu, kad jis nėra kovingas politikas. Tai yra politikas administratorius“, - samprotavo V. Pranckietis.
S. Skvernelis ketvirtadienį „žinių radijui“ pareiškė, kad jis būtų linkęs susilaikyti nuo „valstiečių“ inicijuojamo parlamentinio tyrimo ir susitelkti į rekomendacijas, kurias, atlikęs parlamentinį tyrimą, pasiūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„Laikausi tos tvirtos pozicijos - realizuokime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto priimtų išvadų rekomendacijas. Tai irgi yra iššūkis“, - pabrėžė premjeras.
Tuo tarpu valdančiosios „valstiečių“ partijos lyderis R. Karbauskis inicijuoja naujos laikinosios tyrimo komisijos steigimą, kurioje būtų nagrinėjami politikų bei verslo ryšiai.
R. Karbauskis neslepia, kad naujo parlamentinio tyrimo radare atsidurtų ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valdančiųjų lyderis ne kartą pabrėžė, kad šalies vadovė turi atsakyti už jos ir korupcija kaltinamo buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio paviešintą susirašinėjimą.
Dalis „valstiečių“ pabrėžia, kad inicijuojamu tyrimu siektų įvertinti ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos veiklą. Tačiau dėl to vieningo sutarimo nėra. Idėjai tirti konservatorių santykius su koncernu „MG Baltic“ nepritarė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, tyrimui reikia pagrindo, be to, turėtų būti kalbama apie atskirus asmenis, o ne apie visą partiją.
Į tokį Seimo vadovo pareiškimą netruko sureaguoti R. Karbauskis, pareiškęs, kad tokia V. Pranckiečio nuomonė yra keista.