Antradienį Seime svarstant įstatymų projektų paketą dėl penkerių metų kadencijų įvedimo muziejų, bibliotekų, teatrų, kultūros centrų vadovams ir kai kurių jų kadencijų skaičiaus ribojimo, parlamentarai pritarė konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymui išvis panaikinti kadencijas muziejų vadovams.
Dabar galiojantis įstatymas numato penkerių metų kadencijas nacionalinių ir respublikinių muziejų direktoriams, tik jų skaičius nėra ribojamas.
„Aš iš principo nepritariu kadencijų, rotacijų idėjai. Man keista, kodėl mes netinkamų kultūros įstaigų darbuotojų atleidimo nesprendžiame tiesiog pagal jų veiklos vertinimą“, – teigė J. Razma.
Jo pasiūlymą parėmė 49 parlamentarai, prieš buvo 23, tiek pat susilaikė. Kadangi šis pasiūlymas iš esmės pakeitė visą projektų paketą, nutarta gražinti jį komitetui sutvarkyti.
Pagal J. Razmos siūlymą, nacionalinio, respublikinio ir savivaldybės muziejaus vadovas į pareigas būtų skiriamas konkurso būdu neterminuotai.
Tuo metu Vyriausybė siūlė, kad nacionalinio, respublikinio ir savivaldybės muziejaus vadovai į pareigas būtų skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Taip pat siūlyta numatyti, kad to paties nacionalinio muziejaus vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
„Mes žinome, kaip konkursai vyksta, deja, neretai tai tampa politinių sandėrių dalyku. Savivaldybėse neretai politinės daugumos pasidalija: man kultūros centras, tau – bibliotekos vadovas ir t. t. Kol kas, deja, nesugebame užtikrinti konkursų objektyvumo, o tuos žmones, kurie pasiaukojimai dirbo už mažą atlyginimą, tiesiog pastatome į sudėtingą situaciją“, – tvirtino J. Razma.
Kitas konservatorius Rimantas Dagys teigė, kad praktika įrodė, jog rotacija nieko gero neduoda, todėl jos išvis reikėtų atsisakyti.
Seimo Kultūros komiteto narys „valstietis“ Robertas Šarknickas sakė, kad nesant kadencijų, kultūros įstaigose atsiranda nepotizmo apraiškų, jų veikla tampa neefektyvi.